Pradžia / Augalai nuo A iki Ž / Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara)

Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara)

Ankstyvasis šalpusnisAnkstyvasis šalpusnis – daugiametis žolinis, astrinių (Asteraceae) šeimos augalas (dar vadinamas : baltapusnė, baltpusiai, močeka, močekėlės, močelapis, peršautė, šalpusiai, šaltapusnė, žalpusniai, žalpusnės) su ilgu, mėsingu, šakotu šakniastiebiu. Anksti pavasarį išauga vienas arba keli nešakoti 10-25 cm aukščio stiebai, apaugę baltais pūkeliais ir siaurais rusvais smailiomis viršūnėmis bekočiais lapais. Stiebų viršūnėse pražysta pavieniai stambūs, ryškiai geltoni žiedai. Vakare arba drėgname ore žiedai neišsiskleidžia. Žydėjimo metu žiedkotis stačias ir graižai būna.vertikalioje padėtyje. Peržydėję ar nepražydę pumpurai nusvirę. Vaisius – pailga sėklelė su baltu skristuku.
Ankstyvasis šalpusnis paplitęs visoje Lietuvoje, labai dažnas. Auga drėgnose molingose dirvose, upelių pakrantėse, šlaituose, grioviuose, laukuose. Pasitaiko daržuose kaip piktžolė. Tai vienas anksčiausiai pavasarį pražystančių augalų. Žydi kovo-balandžio mėn. Augalui peržydėjus, išauga dideli, ilgakočiai, apskritai širdiški, dantyti lapai, tamsiai žalia viršutine ir balta bei pūkuota apatine puse.
Vaistams vartojami šalpusnio lapai (Folia Farfarae), rečiau žiedai (Flores Farfarae). Lapai skinami tik sveiki ir vasaros pradžioje, kol jie dar neperaugę. Vėliau ant jų atsiranda rudos dėmės. Žiedai prie pat pagrindo kerpami žirklėmis pradėję žydėti.
Žaliava džiovinama būtinai pavėsyje gerai vėdinamoje patalpoje, plonu sluoksniu paskleista ant popieriaus. Galima džiovinti ir džiovykloje, bet ne aukštesnėje kaip 30-35° G temperatūroje. Išdžiūvę lapai turi neprarasti savo spalvos, būti silpnai kartūs, be kvapo. Tarp jų gali pasitaikyti ir priemaišų. Kartais rinkėjai neatskiria ankstyvojo šalpusnio nuo šaukščio (Petasites officinalis) lapų: pastarieji yra trikampiški, didesni, prie pagrindo giliai iškirpti, odiški.
Šalpusnio vaistingąsias savybes lemia jo kaupiamos gleivės, saponinai, priešuždegiminės medžiagos. Augalo lapų užpilas lengvina atsikosėjimą, mažina uždegimą, skystina skreplius ir todėl skatina jų išsiskyrimą. Jo geriama sergant laringitu, faringitu, bronchitu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Užpilas gaminamas taip: 1 valgomasis šaukštas susmulkintos žaliavos užpilamas 200 ml verdančio vandens, 15 min. kaitinama ant lėtos ugnies, po 30 min. nukošiama. Įpilamas išgaravęs vandens kiekis ir geriama po 70-100 ml 2-3 kartus per dieną.
Kombinuota arbata mažina bronchinės astmos priepuolių pavojų. Ji gaminama taip: 3 g pelkinio gailio, 4 g plačialapio gysločio, 2 g ankstyvojo šalpusnio ir 2 g didžiosios dilgėlės džiovintų lapų susmulkinama ir, užpylus 200 ml (stikline) verdančio vandens, uždarame inde virinama 3-5 min. Nuimtas nuo viryklės užpilas maišomas 20 min. Nukošiama, pagal skonį įpilama sirupo ir geriama po 1 valgomąjį šaukštą kas 2 vai.
Liaudies medicinoje šalpusnio lapų ir žiedų užpilu arba nuoviru (1 dalis žaliavos ir 10 dalių vandens) gydomi virškinamojo trakto ir šlapimo takų uždegimai.
Anksčiau žmonės šalpusnio žiedų sulčių kompresais gydydavo pūliuojančias žaizdas, pūlinius (furunkulus). Sergant sloga, į nosies landas galima įlašinti 3-4 lašus šviežių lapų sulčių, tai palengvina kvėpavimą. Slenkant plaukams, rekomenduojama juos 3 kartus per savaitę skalauti koncentruotu didžiosios dilgėlės ir ankstyvojo šalpusnio lapų nuoviru.
Skandinavijoje šalpusnio lapus valgo, kartu su kitais žalumynais jų deda į troškinius, sriubas.
Augalo nepatartina vartoti sergantiems anemija.

Taip pat skaitykite,

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens) kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos visžalis augalas, kilęs iš Pietų Europos. Užauga 20—30 ...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *