P

Plačvarpis (Platycodon)

Stambiažiedis plačvarpis (Platycodon grandiflorum)

Stambiažiedis plačvarpis (Platycodon grandiflorum) katilinių (Campanulaceae) šeimos šakniastiebinis augalas, aptinkamas Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Japonijoje, Kinijoje. Užauga iki 40—60 cm aukščio. Lapai tamsiai žali, kiaušiniški, jų pakraščiai smulkiai dantyti. Žiedai dideli, 6—8 cm skersmens, mėlyni arba balti, varpelio pavidalo, po 2—5 susitelkę žiedynkočio viršūnėje. Žydi liepos—rugpjūčio mėn. Pavasarį išaugę stiebai ir lapai būna tamsiai violetiniai, vėliau pasidaro šviesiai žali, o ...

Daugiau »

Putoklis bazilikinis (Saponaria ocymoides)

Putoklis bazilikinis (Saponaria ocymoides)

Putoklis bazilikinis (Saponaria ocymoides) gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalas, kilęs iš Alpių. Stiebas gulsčias, kylančiomis šakomis, 15—25 cm ilgio. Lapai smulkūs, pailgai lancetiški. Žiedai rožiniai, 1 cm skersmens, sudaro skėtį. Žydi liepos—rugpjūčio mėn., gausiai. Žydėjimo metu sudaro rožinės spalvos kilimą, lapų beveik nesimato. Sėklos subręsta. Žiemoja nepridengtas. Kartais po stora sniego danga dalis augalų iššunta. Sodinamas saulėtoje vietoje, lengvo priemolio ir ...

Daugiau »

Puškinija scyliažiedė (Puschkinia scilloides)

Puškinija – lelijinių (Liliaceae) šeimos gėlė, savaime auga Kaukaze ir Mažojoje Azijoje. Svogūnai balti, su pilkai ruda odele, 2 cm skersmens. Lapai pamatiniai, plačiai linijiški, 15 cm ilgio ir 1,5 cm pločio. Žiedai varpeliški, balti arba mėlyni, susitelkę kekėse. Žydi balandžio—gegužės mėnesiais. Mėgsta saulėtą vielą, tačiau neblogai auga ir pusiau užpavėsintoje ir trąšioje lengvoje dirvoje. Dauginama sėklomis ir svogūnėliais. Sėklos ...

Daugiau »

Pentinius (Delphinium)

Pentinius

Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalas. Gentyje yra apie 250 rūšių, kurios kaip vienmetės ir daugiametės žolės savaime auga Europoje, Azijoje, Siaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Australijoje. Gėlynuose auginamos tik dekoratyvios rūšys ir jų vertingesnės veislės. Didysis pentinius — 100-200 cm aukščio. Stiebas stačias, dažnai šakotas. Lapai penkiaskiaučiai. Žiedai mėlyni, 2—2,5 cm skersmens, susitelkę j 30—50 cm ilgio kekes-žiedynus. Mūsų sąlygomis žydi ...

Daugiau »

Piliarožė paprastoji (Althea rosea)

Piliarožė paprastoji (Althea rosea)

Piliarožė – dedešvinių (Malvaceae) šeimos, 2—3 m aukščio, kilusi iš Mažosios Azijos, daugiametė, dažnai auginama mūsų kaimo darželiuose kaip dvimetė gėlė. Stiebas stačias, tiesus, apaugęs šiurkštokais plaukeliais. Lapai 5—7-skiaučiai arba 5—7-kampiai, širdiškais pamatais, karbuoti, taip pat šiurkštoki. Žiedai stambūs, geltoni, balti, rožiniai, raudoni, violetiniai, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, sukrauti lapų pažastyse. Žydi nuo liepos mėnesio iki rudens. Yra daug gražių veislių, ...

Daugiau »

Petunija darželinė (Petunia hybrida)

Petunija darželinė (Petunia hybrida)

Petunija – bulviniu (Solanaceae) šeimos, 15—60 cm aukščio augalas, kilęs iš Pietų Amerikos. Stiebas kylantis arba svyrantis, plaukuotas. Lapai kiaušiniški, lygiakraščiai, taip pat plaukuoti. Žiedai balti, rožiniai, raudoni, violetiniai, kartais margi, tuščiaviduriai, rečiau pilnaviduriai, pavieniai, stambūs, pituviški, silpnai kvepiantys. Žydi gausiai nuo birželio mėnesio iki šalnų. Pagal aukšlį bei žiedų formą petunijos skirstomos į 4 pagrindines grupes: 1. Smulkiažiedės —25—30 ...

Daugiau »

Portulaka stambiažiedė (Portulaca grandiflora )

Portulaka stambiažiedė (Portulaca grandiflora )

Portulakinių (Porlulacaceae) šeimos. 15 cm aukščio augalas, kilęs iš Brazilijos. Stiebas kylantis, išsidraikiusiai šakotas, mėsingas, lapai smulkūs, cilindriški, taip pat mėsingi. Žiedai tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, 2,5 cm skersmens, po 2—3 susitelkę stiebo viršūnėje, nekvepiantys, išsiskleidžia tik saulėtą dieną. Žydi gausiai baltais, rožiniais, raudonais, geltonais, purpuriniais žiedais nuo birželio iki spalio mėnesio. Portulaka sodinama kiliminėse klombose, lysvelėse, alpinariumuose. Ji mėgsta saulėtą ...

Daugiau »

Pentstemonas (Pentstemon hartwegii)

Pentstemonas (Pentstemon hartwegii)

Pentstemonas – bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos, 60—70 cm aukščio augalas, kilęs iš Meksikos. Daugiametis, mūsų klimato sąlygomis auginamas kaip vienmetis. Stiebas stačias, plikas. Lapai lancetiški, lygiakraščiai, viršutiniais pamatais apkabinę stiebą. Žiedai balti, rožiškai raudoni, purpuriški, dažnai išmarginti raudonomis dėmėmis, varpeliški, susitelkę į ilgą retos kekės žiedyną. Žydi nuo birželio—liepos mėnesio iki didesnių šalnų. Pentstemonas tinka klomboms, lysvėms apsodinti, grupėms sudaryti, auginti ...

Daugiau »

Plikasis skleistenis (Herniaria glabra)

Plikasis skleistenis – daugiametis, nedidelis, gelsvai žalias žolinis, gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : skleistenis plikis, kilžolė, klingyda, ropelis, varlkekės). Šaknis liemeninė. Stiebai keli, šakoti, gulsti. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, pliki, trumpakočiai. Žiedai smulkūs, nežymūs, po 5-12 susitelkę lapų pažastyse. Vaisius-vienasėklis neatsidarantis riešutėlis. Sėklostamsiai rudos, smulkios, blizgančios. Plikasis skleistenis gana dažnas visoje Lietuvoje. Auga sausose pievose, pakelėse, laukuose.

Daugiau »

Pilkasis tvertikas (Erysimum diffusum)

Pilkasis tvertikas – dvimetis, 30-80 cm aukščio žolinis augalas. Pirmaisiais augimo metais išauga tanki lapų skrotelė, antraisiais – iki 20 stačių, šakotų stiebų. Lapai pražanginiai, dantyti arba lygiakraščiai. Visas augalas apaugęs plaukeliais, todėl atrodo pilkšvas. Žiedai geltoni, smulkūs, susitelkę į viršūntines šluoteles, pražysta palaipsniui. Vaisius – plona ankštara. Sėklos smulkios, rudos. Pilkasis tvertikas Lietuvoje savaime neauga. Auga 4 kitos tvertiko ...

Daugiau »