Pradžia / Augalai nuo A iki Ž / S (puslapis 2)

S

Šilokas rytinis (Sedum spectabile Boreau)

Šilokas rytinis (Sedum spectabile Boreau)

Šilokas – storalapių (Crassulaceae) šeimos, 30—50 cm aukščio augalas, kilęs iš Japonijos, Kinijos. Stiebas stačias, lapuotas. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, mėsingi. Stiebas ir lapai pilkai žali. Žiedai blyškiai rožiniai, purpuriniai, raudoni, susitelkę dideliuose skėteliuose. Žydi rugsėjo-spalio mėnesiais. Šilokas tinka grupėms gazonuose ir mišrioms daugiamečių gėlių lysvėms, bordiūrams, alpinariumams apsodinti ir auginti vazonuose. Mėgsta saulėtą ir trąšią priesmėlio dirvą.

Daugiau »

Saulainė rudeninė (Helenium autumnale)

Saulainė rudeninė (Helenium autumnale)

Saulainė – astrinių (Asteraceae) šeimos, 80—130 cm aukščio gėlė, kilusi iš Šiaurės Amerikos. Stiebas stačias, šakotas, pusiau sumedėjęs. Lapai lancetiški, smulkiai dantyti. Graižai geltoni, rausvi su tamsiai rudais arba bronziniais viduriukais. Žiedai liežuviški ir vamzdiški. Žydi nuo rugpjūčio pabaigos iki vėlyvo rudens. Sodinama grupėmis gazonuose ir mišriose daugiamečių gėlių lysvėse. Nuskinti žiedai gerai laikosi. Mėgsta saulėtą vietą ir trąšią priesmėlio ...

Daugiau »

Sinavadas (Aquilegia)

Kanadinis sinavadas (Aquilegia canadensis)

Sinavadas – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalas. Savaime auga Europoje, Azijoje, Siaurės Amerikoje. Gėlynuose auginamos tik dekoratyviausios rūšys. Kanadinis sinavadas (Aquilegia canadensis) -50 cm aukščio, kilęs iš Siaurės Amerikos. Stiebas stačias, viršūnėje šakotas. Lapai dukart trilapiai. Žiedai raudoni. Žydi gegužės mėnesį. Mėlynasis sinavadas (Aquilegia coerulea James) —70 cm aukščio, kilęs iš Siaurės Amerikos. Stiebo viršūnė šakota. Lapai dukart trilapiai. Žiedai melsvi, ...

Daugiau »

Skaistenis rožinis (Pyrethrum roseum)

Skaistenis rožinis (Pyrethrum roseum)

Skaistenis – astrinių (Asteraceae) šeimos augalas, 60 cm aukščio, kilęs iš Kaukazo. Stiebas stačias, briaunotas. Lapai plunksniškai suskaldyti. Graižai balti, rožiniai, raudoni, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, 6—8 cm skersmens. Žydi birželio—liepos mėnesiais. Yra daug gražių hibridinių veislių. Sodinamas mišriose daugiamečių gėlių lysvėse, sudaromos grupės gazonuose, tinka skynimui. Žiedai, pamerkti į vandenį, laikosi ilgai. Mėgsta saulėtą arba lengvai užpavėsintą vietą ir trąšią ...

Daugiau »

Saulutė (Bellis perennis)

Saulutė (Bellis perennis)

Saulutė – astrinių (Asteraceae) šeimos, 15—20 cm aukščio daugiametė gėlė, savaime auganti Europoje. Pas mus auginama kaip dvimetė, nes antraisiais metais gražiausiai žydi. Jos lapai kastuviškai arba atvirkščiai kiaušiniški. Žiedai liežuviški ir vamzdiški, balti, rožiniai ir raudoni, susitelkę tuščiaviduriuose arba pilnaviduriuose graižuose. Žydi nuo gegužės mėnesio iki rudens, su trumpa pertrauka per karščius. Saulutė auginama klombose, lysvelėse ir kapinėse. Mėgsta ...

Daugiau »

Serentis (Tagetes)

Serentis (Tagetes)

Serentis – astrinių (Asteraceae) šeimos, 15—100 cm aukščio gėlė. kilusi iš Centrinės Amerikos. Nereikli, greit auganti. Jos stiebas stačias, šakotas. Lapai neporomis plunksniški. Žiedai dvejopi: liežuviški ir vamzdiški, geltoni arba šviesiai oranžiniai, susitelkę tuščiaviduriuose arba pilnaviduriuose graižuose. Žydi nuo birželio mėnesio iki vėlyvo rudens. Gėlynams apsodinti tinka 3 rūšys: didysis serentis —40–80 cm aukščio, vešlus augalas stambiais žiedais, gvazdikinis serentis ...

Daugiau »

Skeltažiedis plunksnotasis (Schizanthus pinnalus)

Skeltažiedis plunksnotasis (Schizanthus pinnalus)

Skeltažiedis – bulvinių (Solanaceae) šeimos, 25—45 cm aukščio augalas, kilęs iš Pietų Amerikos, vienmetis, puošnus, daugiažiedis. Stiebas šakotas, lipnus, lapai plunksniški. Žiedai smulkus, balti, violetiniai, raudoni, alyviniai, rožiniai, neretai išmarginti purpurinėmis dėmėmis, savo forma panašus į drugelius. Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Skeltažiedis tinka klomboms bei lysvelėms apsodinti, puokštėms sudaryti ir auginti vazonuose. Jis mėgsta purią, trąšią dirvą ir ...

Daugiau »

Šaltekšnis (Frangula alnus)

Paprastasis šaltekšnis – krūmas arba nedidelis, 2-5 m aukščio, šunobelinių (Rhamnaceae) šeimos medis (dar vadinamas : karkaliukai, kurkliai, meškuogė, skirpstą, skirpste, šaltakšnis). Žievė lygi, be spyglių, beveik juoda, su aiškiai matomais skersiniais baltais brūkšneliais, o senoje žievėje – pilkomis dėmėmis. Lapai pražanginiai, blizgantys, elipsiški, kotuoti, lygiakraščiai. Žiedai smulkūs, žalsvai balti, po 2-7 susitelkę lapų pažastyse. Vaisius – sultingas kaulavaisis su ...

Daugiau »

Sukatžolė (Leonurus cardiaca)

Paprastoji sukatžolė – daugiametis, 50-150 cm aukščio žolinis, notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : kartonėnė, liaudiga, širdgloba). Šakniastiebis sumedėjęs, trumpas, iš jo auga pridėtinės šaknys. Stiebas (vienas arba keli) keturbriaunis, status, dažniausiai šakotas, tuščiaviduris, apaugęs plaukeliais. Lapai priešiniai, tamsiai žali, kotuoti, apaugę minkštais plaukeliais. Lapo kraštas skiautiškas, apatinė lapo pusė šviesesnė. Žiedai smulkūs, rožiniai arba balti, susitelkę į tankius ...

Daugiau »

Plikasis skleistenis (Herniaria glabra)

Plikasis skleistenis – daugiametis, nedidelis, gelsvai žalias žolinis, gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : skleistenis plikis, kilžolė, klingyda, ropelis, varlkekės). Šaknis liemeninė. Stiebai keli, šakoti, gulsti. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, pliki, trumpakočiai. Žiedai smulkūs, nežymūs, po 5-12 susitelkę lapų pažastyse. Vaisius-vienasėklis neatsidarantis riešutėlis. Sėklostamsiai rudos, smulkios, blizgančios. Plikasis skleistenis gana dažnas visoje Lietuvoje. Auga sausose pievose, pakelėse, laukuose.

Daugiau »