Pradžia / Augalai nuo A iki Ž / S (puslapis 4)

S

Smiltinis šlamutis (Helichrysum arenarium)

Smiltyninis šlamutis – daugiametis žolinis, astrinių (Asteraceae) šeimos augalas (dar vadinamas : gajukai, kačpėdėlis, notažolė, pilkažolės, sausukė, snaudalės, snaudaliai, šilkinėlis). Stiebai dažniausiai keli, 15-35 cm aukščio, nešakoti, arba viršutinė dalis kiek šakota, apaugę baltais pūkeliais. Lapai pražanginiai, lancetiški, apatiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai. Juos dengiantys pūkeliai saugo augalą sausrų metu nuo išdžiūvimo. Žiedai geltoni arba oranžiniai, sausi, rutuliškuose graižuose, kurie auga ...

Daugiau »

Dygioji šunebelė (Rhamnus catharticus)

Dygioji šunobelė – labai šakotas, šunobelinių (Rhamnaceae) šeimos krūmas arba nedidelis iki 8 m aukščio medis (dar vadinamas : medlieva šunobelė, erškėtis, erškelis, medliva, neveidėlis). Jaunų šakučių žievė rausvai ruda, blizganti, senų šakų ir stiebų -beveik juoda, supleišėjusi. Šakelės dygliuotos, tankiai apaugusios ovaliais lapais. Jie priešiniai, kotuoti, nusmailėjusiomis viršūnėmis, smulkiai dantytais kraštais. Žiedai smulkūs, gelsvai žali, susitelkę po 10-15 lapų ...

Daugiau »

Saulėgrąža (Helianthus annuus)

Paprastoji saulėgrąža – vienmetis, iki 2,5 m aukščio žolinis, astrinių (Asteraceae) šeimos augalas (dar vadinamas : grižažolė, saulėgrjžė, saulagrūžys, saulažolė, saulėgręžis, saulėkrėstis). Šaknis liemeninė, labai šakota. Stiebas storas, tiesus, nešakotas. Lapai pražanginiai, ant ilgų lapkočių, dideli. Lapai ir stiebas apaugę šiurkščiais plaukeliais. Žiedynas – stambus graižąs stiebo viršūnėje. Kraštiniai žiedai liežuviški, ryškiai geltoni, stambūs, viduriniai vamzdiški, rausvai rudi. Vaisius – ...

Daugiau »

Pataisas šarkojis (Lycopodium clavatum)

Pataisas šarkakojis- daugiametis visžalis sporinis, pataisinių (Lycopodiaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : šarkažolė, vaistinis pataisas). Stiebas šliaužiantis, iki 100-150 cm ilgio, nuo jo šakojasi aukštyn kylančios šakutės. Ant ilgų varpkočių susidaro 2-3 sporinės varputės. Stiebas ir šakutės gausiai lapuoti. Lapai linijiškai lancetiški, smulkūs, prigludę prie stiebo. Sporifikuoja liepos-rugsėjo mėn. Pataisas šarkakojis paplitęs visoje Lietuvoje. Dažnas. Auga bendrijomis sausuose miškuose, dažniausiai

Daugiau »

Siauralapis gaurometis (Chamaenerion angustifolium Scop.)

Siauralapis gaurometis – daugiametis, 60-150 cm aukščio žolinis, nakvišinių (Onagraceae) šeimos augalas (dar vadinamas : kazokai, siauralapė ožrožė, siauralapė ožkarožė). Šakniastiebis storas, šliaužiantis. Stiebas status arba kylantis. Lapai pražanginiai, lancetiški, beveik lygiakraščiai. Jų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė – melsvai žalia. Žiedai tamsiai purpuriniai, netaisyklingi, susitelkę į gana ilgas (10-45 cm ilgio) viršūnines kekes. Vaisius – daugiasėklė plaukuota dėžutė. Sėklos ...

Daugiau »

Šlaitinis dirvenis (Ononis arvensis)

Šlaitinis dirvenis – daugiametis, 40-60 cm aukščio žolinis pupinių (Fabaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : kietžirnis, vilkpupė), trumpu šakniastiebiu ir ilga liemenine šaknimi. Stiebai statūs, šakoti, apaugę paprastais ir liaukiniais plaukeliais. Lapai pražanginiai, viršutiniai paprasti, kiti trilapiai. Žiedai rožiniai, susitelkę po 2 lapų pažastyse, o stiebo ir šakelių viršūnėse sudarantys varpiškas kekes. Vaisius – ankštis su 2-4 sėklomis. Auga pakelėse, ...

Daugiau »

Skindapas (Scindapsus)

Skindapai – nereiklūs augalai. Greitai tįstančius šio vijoklinio augalo ūglius pavasarį būtina apgenėti – skindapas gražiau šakosis nuskabius stiebų viršunėles, kurias galima sodinti. Kol naujas augalėlis išleis šaknis, vazonėlį laikykite tamsoje. Skindapa persodinkite kas porą metų. Jei pabodo svyrantis augalas, jo šakas galite apvynioti aplink samanų stulpelį ir turėsite ne svyrančią o laipiojančią namų puošmeną. Apžiūrėkite skindapo lapus – jei ...

Daugiau »

Šalavijas vaistinis

Vaistinis šalavijas ( Salvia officinalis ), tai daugiametis, vienas vertingiausių vaistinių augalų. Geriausiai auga saulėtose, sausose vietose, molingoje, kalkingoje žemėje. Vienoje vietoje šį augalą geriausia auginti 5 metus. Tinka sultiniams, padažams, salotoms, žuviai, vištienai, kiaulienai, jautienai, daržovių patiekalams paskaninti. Jo lapų nuoviru skalaujama burna, gydomi gerklės uždegimai. Šalavijo arbatą rekomenduojama gerti nuo depresijos, nervinio išsekimo. Augalas dekoratyvus, jį galima auginti ...

Daugiau »