T

Tigrenė (Tigridia)

Margoji tigrenė (Tigridia pavonia)

Margoji tigrenė (Tigridia pavonia) Kardelinių (Iridaceae) šeimos augalas, kilęs iš Meksikos, Gvatemalos. Stiebas status, lapuotas, viršūnėje užsibaigiantis 2—5 žiedais. Žiedai dideli, iki 15 cm skersmens, balti, geltoni, raudoni, rožiniai, kartais su gelsvomis dėmėmis; apyžiedis sudarytas iš 3 išorinių atlenktų ir 3 mažų vidinių vainiklapių. Lapai kardo formos, smailiaviršūniai, apkabinantieji stiebą. Svogūnai susideda iš netaisyklingos formos skiltelių, rusvai balti, su mėsingomis ...

Daugiau »

Trinyčius lenktažiedis (Salpiglossis sinuata)

Trinyčius lenktažiedis (Salpiglossis sinuata)

Trinyčius – bulvinių (Solanaceae) šeimos, 40—80 cm aukščio augalas. Savaime auga Pietų Amerikoje. Stiebas status, šakotas. Apatiniai lapai kastuviški, dantyti, viršūniniai sveiki. Visas augalas plaukuotas. Žiedai piltuviški, balti, geltoni, rožiniai, tamsiai raudoni, mėlyni, išmarginti originaliais piešiniais. Žydi nuo liepos ik: spalio mėnesio. Sodinamas grupėmis klombose, lysvelėse, tinka puokštėms. Mėgsta atvirą, saulėtą vietą ir trąšią priemolio dirvą. Trinyčius dauginamas sėklomis, kurios ...

Daugiau »

Rūgtis takažolė (Polygonum aviculare)

Rūgtis takažolė – vienmetis, 10-40 cm ilgio žolinis, rūgtinių (Polygonaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : kiauliažolė, kiauliažligis, naryčios žolė, veja, vejažolė). Stiebas kylantis arba gulsčias, rečiau status. Lapai pražanginiai, maži, buki arba nusmailėję, pilkai žali. Žiedai balkšvi, smulkūs, po 1-5 lapų pažastyse. Apyžiedžio lapelių kraštai balsvi arba rausvi. Vaisius – tribriaunis, beveik juodas, rečiau rudas riešutėlis. Rūgtis takažolė paplitusi visoje ...

Daugiau »

Šliaužiančioji tramažolė (Glechoma hederacea)

Šliaužiančioji tramažolė – daugiametis žolinis, notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : ablažnykas, bliusčiai, liaukažolė, rakažninkas, rėplė, tramas, vočiažolė). Stiebas gulsčias, šliaužiantis, plikas arba ties briaunomis plaukuotas, įsišaknyjantis, su kylančiais ūgliais. Lapai priešiniai, ilgakočiai, karbuotais kraštais. Žiedai lelijiniai (melsvi), rečiau raudoni, trumpakočiai, po 2-4 auga lapų pažastyse. Vaisių sudaro 4 riešutėliai. Šliaužiančioji tramažolė paplitusi visoje Lietuvoje. Auga lapuočių miškuose, beržynuose, ...

Daugiau »

Juodoji tuopa (Populus nigra)

Juodoji tuopa – 25-35 m aukščio medis. Žievė stora, tamsiai pilka, beveik juoda. Pumpurai dideli, pražanginiai, lipnūs, žalsvai rudi arba rudi. Lapai ilgakočiai, pjūkliškai dantytais kraštais. Jaunų lapų lapalakščiai ploni, lipnūs, aromatingi, senesnių – standūs, su šviesiai žalia apatine puse. Žiedai maži, vienalyčiai, susitelkę į žirginius. Vaisius – daugiasėklė dėžutė. Juodoji tuopa Lietuvoje sutinkama labai retai. Auginama kai kur parkuose, ...

Daugiau »

Pilkasis tvertikas (Erysimum diffusum)

Pilkasis tvertikas – dvimetis, 30-80 cm aukščio žolinis augalas. Pirmaisiais augimo metais išauga tanki lapų skrotelė, antraisiais – iki 20 stačių, šakotų stiebų. Lapai pražanginiai, dantyti arba lygiakraščiai. Visas augalas apaugęs plaukeliais, todėl atrodo pilkšvas. Žiedai geltoni, smulkūs, susitelkę į viršūntines šluoteles, pražysta palaipsniui. Vaisius – plona ankštara. Sėklos smulkios, rudos. Pilkasis tvertikas Lietuvoje savaime neauga. Auga 4 kitos tvertiko ...

Daugiau »

Trikertė žvaginė (Capsella bursa-pastoris)

Trikertė žvaginė (Capsella bursa-pastoris)

Trikertė žvaginė – vienmetis, 20-50 cm aukščio žolinis, bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : badakruopė, maišelninkas, piemens tarbelė, trikertė sūrmaišė, žvaginis, žvagutis). Šaknis plona, liemeninė. Stiebas stačias, paprastas arba šakotas, ryškiai vagotas. Skrotelės lapai kotuoti, plunksniškai suskaldyti, lancetiški. Stiebo lapai pra-žanginiai, nedideli, bekočiai. Žiedai smulkūs, balti, ant ilgų žiedkočių. Vaisius – ankštarėlė, joje daug rusvų sėklų. Trikertė žvaginė Lietuvoje ...

Daugiau »

Trilapis pupalaiškis (Menyanthes trifoliata)

Trilapis pupalaiškis – daugiametis žolinis, pupalaiškinių (Menyanthaceae) šeimos augalas ,(dar vadinamas : drugio dobilas, pilvyčiai, pupalakštis, tilvyčiai, trilakštės, trilapiai) turintis ilgą, storą, šliaužiantį, žalią arba žaliai gelsvą šakniastiebį. Nuo jo šakojasi plonos pridėtinės šaknys. Lapai išauga iš kylančios šakniastiebio viršūnės. Jie dideli, ant ilgų lapkočių, trilapiai. Žiedynstiebis belapis, 15-35 cm ilgio, su tankia baltai rožinių žiedų kekė. Vaisius – dėžutė, ...

Daugiau »

Triskiautis lakišius (Bidens tripartita)

Triskiautis lakišius – vienmetis, 30-100 cm aukščio žolinis, astrinių (Astcraceae) šeimos augalas (dar vadinamas : akliažolė, dvidantis, kibelė, lekešis, lakišas, šuniukai, ubagžolė). Šaknis trumpa, labai šakota. Stiebas status, šakotas, žalias arba rusvas, su ryškiais bambliais. Lapai tamsiai žali, priešiniai, triskiaučiai, dantytais kraštais, trumpakočiai. Žiedai maži, pilkai gelsvi, susitelkę stiebo ir šakų viršūnėse į pavienius graižus. Kiekvieną graižą supa žalių lapelių ...

Daugiau »

Tankiažiedis katilėlis (Campanula glomerata)

Katilėlių, liaudies vadinamų varpeliais, skambalėliais, Lietuvoje auga apie 13 rūšių. Kai kuriuos jų hibridus galima auginti gėlynuose, alpinarimuose, akmenų soduose, kiti labai gražiai atrodo pasodinti vazonuose. Vieni tokų – tankiažiedžiai katilėliai, džiuginantys akį melsvais, sodriai violetiniais arba baltais varpelio formos žiedais, sukrautais į vieną apvalų žiedyną. Žydi birželio – liepos mėnesį apie 30-35 dienas. Užauga iki 40-60 cm. Nuo pavasario ...

Daugiau »