V

Viendienė (Hemerocallis)

Viendienė (Hemerocallis)

Viendienė – lelijinių (Liliaceae) šeimos augalas, paplitęs Pietų Europoje, Kaukaze, Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Japonijoje. Lietuvoje savaime neauga, tačiau kaip dekoratyvinis, atsparus žiemai auginamas darželiuose. Šakniastiebis trumpas, mėsingas, apaugęs gausiomis šaknimis. Stiebas belapis. Lapai pamatiniai, linijiški, bekočiai, nusmailėjusiomis viršūnėmis. Žiedai dideli, piltuviškai verpstiški. Citrininė viendienė (Hemerocallis citrina Baroni). Kilusi iš Kinijos,

Daugiau »

Vaškuolė storalapė (Hoya carnosa)

Vaškuolė storalapė (Hoya carnosa)

Vaškuolė – klemalinių (Asclepiadaceae) šeimos augalas, savaime augantis Afrikos ir Azijos atogrąžų miškuose. Vijoklinis augalas, dažnai dar vadinamas vaškine gėle, odiškais, blizgančiais lapais, baltais rausvu viduriuku, žvaigždutės formos, maloniai kvepiančiais, skėteliuose susitelkusiais žiedais. Dauginama sėklomis ir ūgliais. Ūgliai labai lengvai įsišaknija drėgname smėlyje, net nepridengti stiklu. Vaškuolė gerai auga žemių mišinyje iš 2 dalių lapinės, 2 dalių velėninės žemės ir ...

Daugiau »

Vėlyvis (Colchicum)

Vėlyvis (Colchicum)

Vėlyvis – lelijinių (Liliaceae) šeimos, 20—40 cm aukščio, labai dekoratyvus, vaistinis ir kartu nuodingas augalas. Gumbasvogūniai dideli, pailgai kiaušiniški, apsigaubę juodai rudu lukštu. Turi 3—4, retkarčiais 5—6 pailgai lancetiškus, stambius, šviesiai arba tamsiai žalius, blizgančiu paviršiumi lapus, išaugančius anksti pavasarį ir liepos mėnesį sunykstančius. Žiedai dideli, rožinės, rausvai violetinės spalvos. Žydi rugpjūčio—spalio mėnesiais, kai nebeturi lapų. Sekantį pavasarį žiedų vietoje ...

Daugiau »

Vilkdalgis (Iris)

Vilkdalgis (Iris)

Vilkdalgis – kardelinių (Iridaceae) šeimos šakniastiebinis, kartais svogūninis augalas. Savaime auga Europoje, Siaurės Afrikoje, Azijoje, Siaurės Amerikoje. Kempfero vilkdalgis (Iris kaempferi) — 50—80 cm aukščio, kilęs iš Tolimųjų Rytų, Japonijos. Lapai kardiški, 60—70 cm ilgio. Žiedai dideli, įvairių spalvų. Būna ir pilnavidurių. Kiekvienas vainiklapis išmargintas skirtingos spalvos gyslutėmis. Pas mus žydi liepos—rugpjūčio mėnesiais. Yra įdomių, puošnių veislių. Mėlynžiedis vilkdalgis (Iris ...

Daugiau »

Verbena (Verbena)

Verbena (Verbena)

Verbena – verbeninių (Verbenaceae) šeimos, savaime auga Pietų, Vidurio ir Siaurės Amerikoje kaip žolės arba krūmai. Yra apie 200 rūšių. Mūsų respublikoje daugiausia auginama darželinė verbena (Verbena hybrida) -20-50 cm aukščio gėlė, kilusi iš Peru ir Brazilijos. Stiebas stačias, šakotas. Lapai dantyti, šiurkštūs. Žiedai balti, mėlyni, rožiniai, violetiniai, raudoni, susitelkę į skėtiškos galvelės žiedyną, vakarais maloniai kvepia. Žydi nuo liepos ...

Daugiau »

Vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis)

Vaistinis valerijonas – daugiametis, iki 1,5-2 m aukščio žolinis, valerijoninių (Valerianaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : baldrijolas, budrijonas, karštžolė, razalija, velnio barzda). Šakniastiebis vertikalus, 2-4 cm ilgio, šaknų daug, jos gelsvai rudos. Stiebas status, viršūnėje šakotas, tuščiaviduris. Lapai neporomis plunksniški, pamatiniai – ilgakočiai, stiebo – trumpakočiai arba bekočiai. Žiedai kvapūs, maži, rausvai balti arba violetiniai, susitelkę į skėtiškas kekes. Vaisiai ...

Daugiau »

Didžioji varnalėša (Arctium lappa)

Didžioji varnalėša – dvimetis, 70-180 cm aukščio žolinis, astrinių (Asteraceae) šeimos augalas (dar vadinamas : bajoržolė, godlapis, kapeliušnikas, kibišas, lapušnmkas, sagutis, varnalėža, velikas, velniarėžiai). Šaknis liemeninė, pirmaisiais metais mažai šakota, stora, sultinga, antraisiais -suvytusi, tuščiavidurė. Pirmaisiais metais išauga pamatinių lapų skrotelė. Ją sudarantys lapai stambūs, ilgakočiai, lygiakraščiai, rečiau banguoti, dantyti. Viršutinė lapų pusė žalia, apatinė – pilka, apaugusi pilkais plaukeliais. ...

Daugiau »

Varputis (Agropyron repens)

Paprastasis varputis – daugiametis, iki 120 cm aukščio žolinis, miglinių (Poaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : šiaudė, varpis, varputė, veja). Šakniastiebis ilgas, šliaužiantis. Stiebai kylantys. Lapai pražanginiai, linijiški, melsvai žali arba žali. Stiebo viršūnėje išauga siaura stati varpa, susidedanti iš šviesiai žalių, kartais violetinio atspalvio varpučių. Vaisius – lancetiškas žvynagrūdis su liekančiais žiedažvyniais. Paprastasis varputis Lietuvoje dažnas. Auga pievose, pakelėse, ...

Daugiau »

Vaistinė veronika (Veronica officinalis)

Vaistinė veronika – daugiametis žolinis, bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : elprusė, urvantėliai, varvenčiukai). Šakniastiebis šliaužiantis. Stiebo apatinė dalis šliaužianti, įsišaknyjanti. Žydinčios viršūnės stačios. Lapai priešiniai,, trumpakočiai, dantytais kraštais. Visas augalas apaugęs plaukeliais. Žiedai melsvi, kartais balti, kotuoti, susitelkę lapų pažastyse į stačias kekes. Vaisius – dvilizdė dėžutė. Sėklos smulkios, plikos. Vaistinė veronika Lietuvoje negausi. Auga pievose, tarp krūmų, ...

Daugiau »

Rudeninis vėlyvis (Colchicum autumnale)

Rudeninis vėlyvis – daugiametis žolinis, lelijinių (Liliaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : mirštamasis, nelaiką, svogūnėlis vėlyvas, vėluonės, vėluožiedis). Auga iš gumbasvogūnio. Stiebas požeminis, trumpas. Lapai pamatiniai, lancetiški. Žiedai dideli, rausvai violetiniai, piltuviški. Vaisius – daugiasėklė dėžutė. Augalas žydi rugpjūčio-rugsėjo mėn. Rudeninis vėlyvis auga drėgnose pievose. Lietuvoje tai beveik išnykęs augalas. Kultivuojamas. Kaip dekoratyvinis auginamas soduose, gėlynuose. Įrašytas į Lietuvos raudonąją ...

Daugiau »