Z

Zebrina svyrančioji (Zebrina pendula)

Zebrina svyrančioji (Zebrina pendula)

Zebrina – komelininių (Commelinaceae) šeimos, savaime augantis Amerikos tropikuose, visžalis, žemyn svyrančiais stiebais ir lancetiškais žaliais, balzganais arba rožiniais lapais augalas. Gerai auga tiek šiltuose, tiek šaltuose kambariuose. Saulėtuose kambariuose augančių zebrinų lapai būna ryškesnių spalvų, negu augančių tamsiuose kambariuose. Mėgsta gausų laistymą, lengvą puveningą žemę ir gryną orą. Dauginama ūgliais, kurie greitai įsišaknija net nepridengti stiklu. [ vazoną sodinama ...

Daugiau »

Žydrė (Muscari)

Žydrė (Muscari)

Žydrė – lelijinių (Liliaceae) šeimos gėlė, kilusi iš Kaukazo, Pietų Europos. Gentyje yra apie 50 rūšių. Žiedynkolis 10—30 cm aukščio. Lapai linijiški. Žiedai violetiniai, mėlyni, rečiau balti, susitelkę kekėse. Žydi balandžio—gegužės ir kartais birželio mėnesiais. Yra keletas gražesnių rūšių. Kekinė žydrė (Muscari racemosum) — 15—20 cm aukščio. Žiedai tamsiai mėlyni baltais vainiklapių galiukais. Žydi balandžio—gegužės mėnesiais.

Daugiau »

Žiemė (Vinca)

Didžioji žiemė (Vinca major)

Žiemė – stepukinių (Apocynaceae) šeimos, visžalis, šliaužiančiu stiebu puskrūmis, sudarantis ištisą kilimą. Apželdinimui tinka dvi rūšys. Didžioji žiemė (Vinca major) auga Kryme, Kaukaze, Balkanuose. Stiebas šliaužiantis, įsišaknijantis, iki 2 m ilgio, šakotas. Lapai kiaušiniški, trumpakočiai, tamsiai žali, blizgantys. Žiedai šviesiai mėlyni, pavieniai, 5 cm skersmens. Gausiai žydi gegužės pradžioje. Mažoji žiemė (Vinca minor) — 15 cm aukščio. Lapai elipsiški. Žiedai ...

Daugiau »

Žvaigždūnė raudonoji (Scabiosa atropurpurea)

Žvaigždūnė raudonoji (Scabiosa atropurpurea)

Karšulinių (Dipsacaceae) šeimos, 60—100 cm aukščio gėlė, kilusi iš Pietų Europos. Stiebas stačias. Pamatiniai lapai kastuviški, dantyti, stiebiniai – plunksniški. Žiedai balti, tamsiai purpuriniai, violetiniai, raudoni, rožiniai, margi, susitelkę galvelės pavidalo žiedyne. Žydi nuo liepos iki spalio mėnesio. Žvaigždūnė sodinama grupėse, žemaūgės veislės – lysvelėse ir tinka puokštėms. Ji gerai auga bei žydi saulėtoje ar pusiau saulėtoje vietoje ir įvairioje ...

Daugiau »

Žioveinis didysis (Antirrhinum majus)

Žioveinis didysis (Antirrhinum majus)

Bervidinių (Scrophulariuceae) šeimos, 15—100 cm aukščio, kilęs iš Pietų Europos, daugiametis, mūsų respublikoje auginamas kaip vienmetis, stačiu, tvirtu, šakotu stiebu augalas. Lapai kiaušiniškai lancetiški, viršuniniai lancetiški arba linijiški, lygiakraščiai. Žiedai balti, rožiniai, raudoni, geltoni, oranžiniai, purpuriniai, susitelkę į kekę. Žydi nuo birželio mėnesio iki didesnių šalnų. Jo yra daug įvairių veislių, kurios skiriasi aukščiu, žiedynų dydžiu ir žiedų spalvomis. Pagal ...

Daugiau »

Žydrūnas meksikinis (Ageratum houstonianum)

Žydrūnas meksikinis (Ageratum houstonianum)

Astrinių (Asleraceae) šeimos, 15—60 cm aukščio augalas, kilęs iš Vidurio ir Pietų Amerikos (Peru, Meksika). Daugiametis, mūsų respublikoje lauke nežiemoja, todėl auginamas kaip vienmetis. Stiebas šakotas, plaukuotas. Lapai ilgakočiai, kiaušiniški, rombiški arba širdiški. Žiedai mėlyni, žydri, balti arba rožiniai, smulkus, susitelkę į daugiažiedį rutulišką žiedyną. Žydi nuo birželio iki spalio mėnesio. Žydrūnas tinka balkonams, klomboms, lysvelėms, bordiūrams apsodinti ir auginti ...

Daugiau »

Žemuogė (Fragaria vesca)

Paprastoji žemuogė – daugiametis, 5-20 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, rudas, jį dengia lapų liekanos. Stiebai dviejų tipų: vieni šliaužiantys, ploni, įsišaknyjantys, kiti – statūs, žydintys. Lapai trilapiai, ilgakočiai, stambiai dantyti, auga prie pamato skrotele. Stiebai ir lapai apaugę plaukeliais. Žiedai balti, po keletą susitelkę į skėtiškus žiedynus. Vaisius (uoga) sutelktinis, kiaušiniškas ar beveik rutuliškas, sudarytas iš labai išaugusio ...

Daugiau »

Šliaužiančioji žiemė (Vinca minor)

Šliaužiančioji žiemė – daugiametis, visžalis, 15-20 cm aukščio, stepukinių (Apocynaceae) šeimos puskrūmis (dar vadinamas : žiemė slenktenė, barbenka, barvinkas, laurūnė, rietenos). Stiebas šliaužiantis, šakotas, įsišaknyjantis, su stačiomis žydinčiomis šakelėmis. Lapai odiški, blizgantys, priešiniai, trumpakočlai, elipsiški, lygiakraščiai, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė pilkai žalia. Žiedai pavieniai, melsvi, ant ilgų žiedkočių, išauga lapų pažastyse. Šliaužiančioji žiemė Lietuvoje savaime neauga. Dažnai auginama ...

Daugiau »

Geltonoji žiognagė (Geum urbanum)

Geltonoji žiognagė – daugiametis, 30-70 cm aukščio žolinis, erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : binčius, dagutis, daguliožolė, dygulis, dygžolės, gegutės puodelis, gegutės pupelė). Šakniastiebis storas, rausvai rudas, šliaužiantis. Stiebas status, laibas, apaugęs baltais plaukeliais. Pamatiniai lapai ilgakočiai, su 1-3 poromis šoninių skiaučių, stiebo lapai bekočiai arba trumpakočiai, trilapiai arba triskiaučiai. Žiedai taisyklingi, pavieniai, šviesiai geltoni, ant plonų ilgų kotelių. ...

Daugiau »

Žilė arba cinerarija (Cineraria)

Žydinčią žile, kartais vadinamą cinerarija, smagu nusipirkti atėjus pavasariui ir namams sutekti spalvingumo, kol jo taip trūksta gamtoje. Įsigydami atkreipkite dėmesį, kad būtų daug neprasiskleidusių žiedų. Jei gerai jaučiasi, žilės žydi gana ilgai, apie porą mėnesių. Genėti nereikia. Nužydėjusi gėlė nuvysta, nes yra vienametė. Augalą laikykite šviesioje ir nelabai šiltoje vietoje, žemė visą laiką turi būti drėgna, nes lapai išgarina ...

Daugiau »