Pradžia / Daugiamečiai augalai (puslapis 10)

Daugiamečiai augalai

Šilokas rytinis (Sedum spectabile Boreau)

Šilokas rytinis (Sedum spectabile Boreau)

Šilokas – storalapių (Crassulaceae) šeimos, 30—50 cm aukščio augalas, kilęs iš Japonijos, Kinijos. Stiebas stačias, lapuotas. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, mėsingi. Stiebas ir lapai pilkai žali. Žiedai blyškiai rožiniai, purpuriniai, raudoni, susitelkę dideliuose skėteliuose. Žydi rugsėjo-spalio mėnesiais. Šilokas tinka grupėms gazonuose ir mišrioms daugiamečių gėlių lysvėms, bordiūrams, alpinariumams apsodinti ir auginti vazonuose. Mėgsta saulėtą ir trąšią priesmėlio dirvą.

Daugiau »

Rudbekija (Rudbeckia)

Rudbekija (Rudbeckia)

Rudbekija – astrinių (Asteraceae) šeimos augalas. Seniai auginama parkuose ir soduose. Plunksnalapė rudbekija – 150-250 cm aukščio, kilusi iš Siaurės Amerikos. Stiebas stačias, tvirtas, šakotas. Apatiniai lapai plunksniškai suskaldyti, viduriniai — triskilčiai, o viršutiniai—sveiki. Liežuviški žiedai geltoni, vamzdiški, blyškiai geltoni, susitelkę tuščiaviduriuose arba pilnaviduriuose 10 cm skersmens graižuose. Žydi liepos mėnesį. Rausvoji rudbekija – 70-125 cm aukščio. Kai kurių autorių ...

Daugiau »

Rykštenė (Solidago)

Rykštenė (Solidago)

Rykštenė – astrinių (Asteraceae) šeimos augalas. Gentyje yra 130 rūšių, kurios daugiausia išplitusios Siaurės Amerikoje ir tik keletas auga Europoje bei Azijoje. Dekoratyviausia rūšis, iš kurios buvo išvesta daugelis gražių hibridinių formų bei veislių, yra kanadinė rykštenė (Solidago canadensis) -50-150 cm aukščio. Stiebas stačias. Lapai lancetiški, smailiai dantyti, pliki arba plaukuoti. Žiedai geltoni arba balzgani, smulkūs, susitelkę į varpas, šakotas ...

Daugiau »

Rudgrūdėlė (Iberis)

Rudgrūdėlė (Iberis)

Rudgrūdėlė – kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos augalas. Gentyje yra apie 40 rūšių, savaime augančių kaip vienmetės ir daugiametės žolės bei puskrūmiai Viduržemio jūros srityse, Pietų ir Vidurio Europoje, Azijoje. Iš daugiamečių gėlininkystėje žinomiausia yra visžalė rudgrūdėlė (Iberis sempervirens) —30—40 cm aukščio, tamsiai žalias, kupsto formos puskrūmis. Stiebas tvirtas, šakotas, gulsčias, įsišaknijantis. Lapai lancetiški. Žiedai balti, susitelkę į 5 cm skersmens žiedyną. ...

Daugiau »

Saulainė rudeninė (Helenium autumnale)

Saulainė rudeninė (Helenium autumnale)

Saulainė – astrinių (Asteraceae) šeimos, 80—130 cm aukščio gėlė, kilusi iš Šiaurės Amerikos. Stiebas stačias, šakotas, pusiau sumedėjęs. Lapai lancetiški, smulkiai dantyti. Graižai geltoni, rausvi su tamsiai rudais arba bronziniais viduriukais. Žiedai liežuviški ir vamzdiški. Žydi nuo rugpjūčio pabaigos iki vėlyvo rudens. Sodinama grupėmis gazonuose ir mišriose daugiamečių gėlių lysvėse. Nuskinti žiedai gerai laikosi. Mėgsta saulėtą vietą ir trąšią priesmėlio ...

Daugiau »

Sinavadas (Aquilegia)

Kanadinis sinavadas (Aquilegia canadensis)

Sinavadas – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalas. Savaime auga Europoje, Azijoje, Siaurės Amerikoje. Gėlynuose auginamos tik dekoratyviausios rūšys. Kanadinis sinavadas (Aquilegia canadensis) -50 cm aukščio, kilęs iš Siaurės Amerikos. Stiebas stačias, viršūnėje šakotas. Lapai dukart trilapiai. Žiedai raudoni. Žydi gegužės mėnesį. Mėlynasis sinavadas (Aquilegia coerulea James) —70 cm aukščio, kilęs iš Siaurės Amerikos. Stiebo viršūnė šakota. Lapai dukart trilapiai. Žiedai melsvi, ...

Daugiau »

Skaistenis rožinis (Pyrethrum roseum)

Skaistenis rožinis (Pyrethrum roseum)

Skaistenis – astrinių (Asteraceae) šeimos augalas, 60 cm aukščio, kilęs iš Kaukazo. Stiebas stačias, briaunotas. Lapai plunksniškai suskaldyti. Graižai balti, rožiniai, raudoni, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, 6—8 cm skersmens. Žydi birželio—liepos mėnesiais. Yra daug gražių hibridinių veislių. Sodinamas mišriose daugiamečių gėlių lysvėse, sudaromos grupės gazonuose, tinka skynimui. Žiedai, pamerkti į vandenį, laikosi ilgai. Mėgsta saulėtą arba lengvai užpavėsintą vietą ir trąšią ...

Daugiau »

Raktažolė (Primula)

Raktažolė (Primula)

Raktažolinių (Primulaceae) šeimos gėlė. Viena iš puošniausių daugiamečių gėlių. Ji plačiai paplitusi visame Žemės rutulyje. Gentyje yra apie 600 rūšių. Pas mus daugiausia yra žinomos šios rūšys. Aukštoji raktažolė – 15-30 cm aukščio, kilusi iš Pietų Europos. Lapai pailgi, apatinė pusė plaukuota. Žiedai geltoni, purpuriniai, raudoni, rožiniai, 2 cm skersmens, susitelkę skėtiškuose žiedynuose. Žydi balandžio—gegužės mėnesiais. Žiemoja lengvai pridengta. Yra ...

Daugiau »

Pentinius (Delphinium)

Pentinius

Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalas. Gentyje yra apie 250 rūšių, kurios kaip vienmetės ir daugiametės žolės savaime auga Europoje, Azijoje, Siaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Australijoje. Gėlynuose auginamos tik dekoratyvios rūšys ir jų vertingesnės veislės. Didysis pentinius — 100-200 cm aukščio. Stiebas stačias, dažnai šakotas. Lapai penkiaskiaučiai. Žiedai mėlyni, 2—2,5 cm skersmens, susitelkę j 30—50 cm ilgio kekes-žiedynus. Mūsų sąlygomis žydi ...

Daugiau »

Melsvė (Hosta)

Melsvė

Melsvė – lelijinių (Liliaceae) šeimos gėlė, savaime auganti Kinijoje, Japonijoje. Pas mus dažniausiai auginamos šios rūšys: Gyslotinė melsvė – 40 cm aukščio. Lapai šviesiai žali, širdiški. Žiedai dideli, balti, maloniai kvepiantys, panašūs į baltosios lelijos žiedus. Žydi rugsėjo mėnesį. Pas mus gerai žiemoja pridengta eglišakėmis arba medžių lapais. Mėlynžiedė melsvė -50 cm aukščio. Lapai plačiai kiaušiniški. Žiedynas iš 10—12 žiedų. ...

Daugiau »