Pradžia / Daugiamečiai augalai (puslapis 20)

Daugiamečiai augalai

Paprastasis kadagys (Juniperus communis)

Paprastasis kadagys – visžalis, spygliuotas, 3-4 m aukščio, dvinamis, rečiau vienanamis, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos krūmas (dar vadinamas : kadugys, ėglis). Laja dažniausiai kūgiška, vyriškų augalų siauresnė, moteriškų – skėstašakė. Stiebas stačias, žievė pilkai ruda, spygliai po tris menturiuose, dygūs. Vyriškų krūmų žiedai kankorėžiuose, geltoni, moteriškų krūmų kankorėžiai su mėsingais žaliais žvyneliais. Žiedai susitelkę lapų pažastyse. Po apvaisinimo moteriški žiedažvyniai išauga ...

Daugiau »

Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum)

Paprastoji jonažolė – daugiametis, 30-100 cm aukščio žolinis, Jonažolinių (Hypericaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : brandažolė, Joniukas, laurinžolės, Marijos žoliukė, studenėlės). Stiebas stačias, viršūnėje šakotas. Lapai priešiniai, ovaliniai, lygiais kraštais. Prieš šviesą juose lengvai matomos taškelių formos šviesios liaukutės. Žiedai geltoni, vainiklapių kraštuose su tamsiais taškeliais, susitelkę į plačią šluotelę. Vaisius – dėžutė. Sėklos smulkios, tamsiai rudos. Lietuvoje paprastoji jonažolė ...

Daugiau »

Paprastoji ieva (Padus avium)

Paprastoji ieva – 3-10 m aukščio dekoratyvus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos medis arba krūmas su tankia, plačia laja. Kamieno žievė pilkai juoda, matinė, supleišėjusi, nemalonaus kvapo. Lapai pražanginiai, pjūkliškais kraštais. Žiedai balti, stipraus svaiginančio kvapo, susitelkę į daugiažiedes nusvirusias kekes. Vaisius juodas, blizgantis sultingas kaulavaisis. Paprastoji ievą paplitusi visoje Lietuvoje, dažna. Auga miškų pakraščiuose, laukymėse, krūmuose, netoli vandens telkinių. Žydi balandžio ...

Daugiau »

Vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna)

Vienapiestė gudobelė – daugiametis krūmas arba 2-5 m aukščio erškėtinių (Rosaceae) šeimos medis (dar vadinamas : vilkobelė, kauluogė). Šakos rusvai pilkos, dažniausiai dygliuotos. Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, blizganti, apatinė pusė šviesi, balsvai žalia. Žiedai balti, susitelkę į skėtiškus žiedynus. Vaisius – beveik rutuliškas ar kiek pailgas raudonas miltingas obuolėlis, su atsilošusiais, trumpais, prie vaisiaus prigludusiais taurėlapiais. Gana dažna ir ...

Daugiau »

Baltasis gluosnis (Salix alba)

Baltasis gluosnis – 20-25 m aukščio, gluosninių (Salicaceae) šeimos medis (dar vadinamas : baltkarklis, leverdis, baltoji blindė). Žievė tamsi, pilka, sueižėjusi. Šakos iki 2 m ilgio, plonos, lanksčios, žalsvos arba rausvos spalvos. Lapai pražanginiai, trumpakočiai, pjūkliškai dantytais kraštais, nusmailėjusiomis viršūnėmis, pilkai žali, su greitai nukrintančiais prielapiais. Žirginiai 3-5 cm ilgio, purūs, vyriški – ryškiai geltoni, moteriški – žali. Vaisius – ...

Daugiau »

Gyslotis (Plantago major )

Plačialapis gyslotis – daugiametis gyslotinių (Plantaginaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : gysločius, gyslonas, gyslalapis, gyslažolė, traukas, trūkžolė, raukas). Lapai dideli, lygiakraščiai, elipsiški, ilgakočiai, sudaro pamatinę skrotelę. Žiedynkotis 10-50 cm aukščio, belapis, vagotas. Žiedynas – tanki, cilindriška varpa, susidedanti iš mažų gelsvai žalių žiedų. Šakniastiebis trumpas, storas, nuo jo eina kuokštinės šaknys. Vaisius – dėžutė. Sėklos rudos, smulkios. Lietui lyjant, sėklos ...

Daugiau »

Paprastoji gervuogė (Rubus caesius)

Paprastoji gervuogė – daugiametis erškėtinių (Rosaceae) šeimos krūmas (dar vadinamas : draskė, gervena, krūmuogė, krantuogė). Stiebai dvimečiai, statūs arba šliaužiantys, iki 3 m ilgio, tankiai dygliuoti. Lapai pražanginiai, trilapiai, stambiai dantytais kraštais, šviesiai žali, plaukuoti. Žiedai balti, kekėse. Vaisius -juodai mėlynos spalvos kaulavaisis. Juodoji gervuogė Lietuvoje dažna. Auga pamiškėse, upių ir ežerų pakrantėse, drėgnuose lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, pakelėse, daubose. ...

Daugiau »

Siauralapis gaurometis (Chamaenerion angustifolium Scop.)

Siauralapis gaurometis – daugiametis, 60-150 cm aukščio žolinis, nakvišinių (Onagraceae) šeimos augalas (dar vadinamas : kazokai, siauralapė ožrožė, siauralapė ožkarožė). Šakniastiebis storas, šliaužiantis. Stiebas status arba kylantis. Lapai pražanginiai, lancetiški, beveik lygiakraščiai. Jų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė – melsvai žalia. Žiedai tamsiai purpuriniai, netaisyklingi, susitelkę į gana ilgas (10-45 cm ilgio) viršūnines kekes. Vaisius – daugiasėklė plaukuota dėžutė. Sėklos ...

Daugiau »

Pelkinis gailis (Ledum palustre)

Pelkinis gailis – daugiametis, 50-100 cm aukščio, visžalis, stipraus svaiginančio kvapo, erikinių (Ericaceae) šeimos krūmas (dar vadinamas : gailė, gailės, velnio šluotos). Stiebai medėjantys, gulintys. Nuo jų gausiai kyla rudos, plaukuotos šakutės. Jauni ūgliai žali, tankiai plaukuoti. Lapai lancetiški, odiški, blizgantys. Žiedai balti, rečiau rausvi, susitelkę į tankius skėčius. Vaisius – daugiasėklė dėžutė. Sėklos šviesiai geltonos, mažytės, verpstiškos. Pelkinis gailis ...

Daugiau »

Paprastasis erškėtis (Rosa canina)

Miškinis, raukšlėtalapis ir paprastasis erškėčiai – daugiamečiai, erškėtinių (Rosaceae) šeimos krūmai, dygliuotomis šakelėmis, pražanginiais, neporomis plunksniškais lapais. Jaunos šakeles tankiau dygliuotos, o senų ūglių dygliai stambesni, retesni. Žiedai dideli, dažniausiai rožiniai. Vaisiai – netikros uogos, jos oranžiniai raudonos, blizgančios, sultingu apdangalu, kurio vidinė pusė apaugusi ilgais plaukeliais. Vaisiaus viduje daug mažų riešutėlių – sėklų. Krūmai žydi birželio-liepos mėn. Vaisiai prinoksta ...

Daugiau »