Pradžia / Nuodingi augalai

Nuodingi augalai

Vėlyvis (Colchicum)

Vėlyvis (Colchicum)

Vėlyvis – lelijinių (Liliaceae) šeimos, 20—40 cm aukščio, labai dekoratyvus, vaistinis ir kartu nuodingas augalas. Gumbasvogūniai dideli, pailgai kiaušiniški, apsigaubę juodai rudu lukštu. Turi 3—4, retkarčiais 5—6 pailgai lancetiškus, stambius, šviesiai arba tamsiai žalius, blizgančiu paviršiumi lapus, išaugančius anksti pavasarį ir liepos mėnesį sunykstančius. Žiedai dideli, rožinės, rausvai violetinės spalvos. Žydi rugpjūčio—spalio mėnesiais, kai nebeturi lapų. Sekantį pavasarį žiedų vietoje ...

Daugiau »

Šaltekšnis (Frangula alnus)

Paprastasis šaltekšnis – krūmas arba nedidelis, 2-5 m aukščio, šunobelinių (Rhamnaceae) šeimos medis (dar vadinamas : karkaliukai, kurkliai, meškuogė, skirpstą, skirpste, šaltakšnis). Žievė lygi, be spyglių, beveik juoda, su aiškiai matomais skersiniais baltais brūkšneliais, o senoje žievėje – pilkomis dėmėmis. Lapai pražanginiai, blizgantys, elipsiški, kotuoti, lygiakraščiai. Žiedai smulkūs, žalsvai balti, po 2-7 susitelkę lapų pažastyse. Vaisius – sultingas kaulavaisis su ...

Daugiau »

Rusmenė (Digitalis purpurea)

Paprastoji rusmenė – dvimetis, rečiau daugiametis, iki 1,5 m aukščio žolinis, bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalas. Pirmaisiais metais išauga pailgų, kotuotų lapų skrotelė, antraisiais – vienas arba keli stambūs žiedai. Apatinėje stiebo dalyje lapai didesni negu aukščiau augantys, kotuoti, viršutinė lapų pusė raukšlėtą tamsiai žalia, apatinėje pusėje aiškiai matyti tinkliškos gyslos. Žiedai gražūs, dideli, nusvirę, išorėje purpuriniai, viduje – šviesesni ar ...

Daugiau »

Žalioji rūta (Ruta graveolens)

Žalioji rūta – daugiametis, 30-60 cm aukščio melsvai žalias, rūtinių (Rutaceae) šeimos augalas. Stiebas status, šakotas, jo apatinė dalis sumedėjusi. Lapai pražanginiai, plunksniškai suskaldyti. Pamatiniai ir viduriniai lapai kotuoti, viršutiniai bekočiai. Žiedai žalsvai geltoni, skėtiškose kekėse. Vaisius – dėžutė. Lietuvoje žalioji rūta savaime neauga. Auginama darželiuose, soduose, kapinėse. Žydi birželio-rugsėjo mėn., sėklos subręsta rugsėjo-spalio mėn. Dauginasi sėklomis. Vaistams vartojama augalo ...

Daugiau »

Pilkasis tvertikas (Erysimum diffusum)

Pilkasis tvertikas – dvimetis, 30-80 cm aukščio žolinis augalas. Pirmaisiais augimo metais išauga tanki lapų skrotelė, antraisiais – iki 20 stačių, šakotų stiebų. Lapai pražanginiai, dantyti arba lygiakraščiai. Visas augalas apaugęs plaukeliais, todėl atrodo pilkšvas. Žiedai geltoni, smulkūs, susitelkę į viršūntines šluoteles, pražysta palaipsniui. Vaisius – plona ankštara. Sėklos smulkios, rudos. Pilkasis tvertikas Lietuvoje savaime neauga. Auga 4 kitos tvertiko ...

Daugiau »

Rudeninis vėlyvis (Colchicum autumnale)

Rudeninis vėlyvis – daugiametis žolinis, lelijinių (Liliaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : mirštamasis, nelaiką, svogūnėlis vėlyvas, vėluonės, vėluožiedis). Auga iš gumbasvogūnio. Stiebas požeminis, trumpas. Lapai pamatiniai, lancetiški. Žiedai dideli, rausvai violetiniai, piltuviški. Vaisius – daugiasėklė dėžutė. Augalas žydi rugpjūčio-rugsėjo mėn. Rudeninis vėlyvis auga drėgnose pievose. Lietuvoje tai beveik išnykęs augalas. Kultivuojamas. Kaip dekoratyvinis auginamas soduose, gėlynuose. Įrašytas į Lietuvos raudonąją ...

Daugiau »

Europinė pipirlapė (Asarum europaeum)

Europinė pipirlapė – daugiametis, 6-10 cm aukščio žolinis, kartuolinių (Aristolochiaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : palazdė, palazdis, pipiržolė, posnaguonas). Šakniastiebis šakotas, šliaužiantis. Stiebai neaukšti, nežymiai kylantys. Lapai žiemojantys, ilgakočiai, odiški, blizgantys, plaukuoti (iš abiejų pusių), tamsiai žalia viršutine puse ir šviesesne, matine, dažnai violetinio atspalvio apatinę puse. Žiedai pavieniai, iš išorės rudi, plaukuoti, iš vidaus – tamsiai raudoni rausvai rudi. ...

Daugiau »

Pakalnutė (Convallaria majalis)

Paprastoji pakalnutė – iki 30 cm aukščio žolinis, lelijinių (Liliaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : angelo skambučiai, gegutės gobtuvėlis, gegužio zvaneliai, gludutis, baltieji kankolėliai, konvalija, ožbarzdės, ožkabarzdė, ožkaliežuvis, tinkis). Šakniastiebis gulsčias, šliaužiantis, plonas, gausiai apaugęs šaknimis. 2-3 stambūs pamatiniai lapai pailgai elipsiški, lygiakraščiai, nusmailėjusiomis viršūnėmis. Balti nusvirę kvepiantys žiedai ant žiedstiebio sudaro vienašalę kekę. Žiedstiebis stačias, belapis, plikas. Vaisius – ...

Daugiau »

Pelkinė puriena (Caltha palustris)

Pelkinė puriena – daugiametis, 12-45 cm aukščio žolinis, vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : puriena lukštą, lukštas, lapūgas, purėnė, puronas, purvažolė, žąsytkojis, žąsbambis). Šakniastiebis trumpas, su daugeliu pridėtinių šaknų. Stiebas plikas, kylantis, viršutinėje dalyje šakotas. Lapai tamsiai žali, blizgantys, dantyti arba lygiakraščiai, apatiniai – ant ilgų lapkočių, viršutiniai – bekočiai. Žiedai ryškiai geltoni, dideli, blizgantys. Vaisiukai – su trumpais ...

Daugiau »

Kelminis papartis (Dryopteris filix-mas)

Kelminis papartis – daugiametis, iki 1 m aukščio sporinis, papartinių (Polypodiaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : skydelpapartis, patinpapartis). Šakniastiebis trumpas ir storas, su daugeliu plonų šaknų. Iš šakniastiebio auga dideli ir tamsiai žali dukart plunksniškai skaldyti lapai, sudarantys piltuvo pavidalo puokštę. Apatinėje lapų pusėje į krūveles (šorus) susitelkusios sporangės. Jas dengia plėviški apdangalėliai. Kelminis papartis paplitęs visoje Lietuvoje. Auga miškuose, ...

Daugiau »