Pradžia / Prieskoniniai augalai

Prieskoniniai augalai

Kamelija (Camellia)

Kamelija (Camellia)

Kamelija – arbatmedinių (Theaceae) šeimos augalas. Tėvynė – Rytų Azija. Žinomos 82 rūšys. Kinijoje kamelijos auginamos arbatai. Lapai tamsiai žali, odiški, ovališki arba lancetiški iki 10 cm ilgio. Lapų pakraščiai dantyti. Žiedai įvairių spalvų, balti, rausvi, purpuriniai, gelsvai rožiniai, taurelės formos, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, sukrauti ūglių viršūnėse. Patalpose augalas užauga iki 2 metrų aukščio. Kamelijos žydi lapkričio – balandžio mėnesiais. ...

Daugiau »

Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara)

Ankstyvasis šalpusnis – daugiametis žolinis, astrinių (Asteraceae) šeimos augalas (dar vadinamas : baltapusnė, baltpusiai, močeka, močekėlės, močelapis, peršautė, šalpusiai, šaltapusnė, žalpusniai, žalpusnės) su ilgu, mėsingu, šakotu šakniastiebiu. Anksti pavasarį išauga vienas arba keli nešakoti 10-25 cm aukščio stiebai, apaugę baltais pūkeliais ir siaurais rusvais smailiomis viršūnėmis bekočiais lapais. Stiebų viršūnėse pražysta pavieniai stambūs, ryškiai geltoni žiedai. Vakare arba drėgname ore ...

Daugiau »

Spanguolė (Oxycoccus palustris)

Paprastoji spanguolė – pažeme besidriekiantis visžalis, erikinių (Ericaceae) šeimos krūmokšnis (dar vadinamas : spalgena, spangėlė, spangė, spanguogė). Stiebai ploni, šliaužiantys, 15-60 cm ilgio. Lapeliai siauri, smailūs, pražanginiai, odiški, lygiakraščiai, blizgantys, šviesiai žalia viršutine ir melsvai žalia apatine puse. Žiedai smulkūs, rausvi arba rožiniai, ant plonų, ilgų žiedkočių, pavieniai arba po 2-3 susitelkę į žiedynus. Vaisius – sultinga, tamsiai raudona, rūgšti ...

Daugiau »

Juodasis serbentas (Ribes nigrum)

Juodasis serbentas -1-2 aukščio šakotas krūmas. Lapai pražanginiai, su 3-5 skiautėmis, stambiai dantyti, ant ilgų lapkočių. Apatinėje lapų pusėje gausu liaukučių, kurios išskiria eterinį aliejų. Žiedai maži, rausvai žalsvi, po 5-10 susitelkę į svyrančias kekes. Vaisius – rutuliška, sultinga, juoda, kvepianti, daugiasėklė uoga. Juodasis serbentas Lietuvoje dažnas. Auginamas soduose. Savaime auga drėgnuose miškuose, upių ir ežerų pakrantėse. Žydi balandžio-gegužės mėn. ...

Daugiau »

Svogūnas (Allium cepa)

Valgomasis svogūnas – daugiametis žolinis, lelijinių (Liliaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : cibulė, cibulis, cibulis). Svogūnas apvalus arba iš galų šiek liek suplotas, padengtas rausva, gelsvai ruda, rečiau balta ar violetine plėvele. Šaknys plonos, kuokštinės. Stiebas stačias. Lapai vamzdiški, tuščiaviduriai, nusmailėjusiomis viršūnėmis. Žiedai smulkūs, žalsvai balti, ant ilgų žiedkočių, susitelkę į rutulišką skėtį, išauganti stiebo viršūnėje. Vaisius – dėžutė, joje ...

Daugiau »

Trikertė žvaginė (Capsella bursa-pastoris)

Trikertė žvaginė (Capsella bursa-pastoris)

Trikertė žvaginė – vienmetis, 20-50 cm aukščio žolinis, bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : badakruopė, maišelninkas, piemens tarbelė, trikertė sūrmaišė, žvaginis, žvagutis). Šaknis plona, liemeninė. Stiebas stačias, paprastas arba šakotas, ryškiai vagotas. Skrotelės lapai kotuoti, plunksniškai suskaldyti, lancetiški. Stiebo lapai pra-žanginiai, nedideli, bekočiai. Žiedai smulkūs, balti, ant ilgų žiedkočių. Vaisius – ankštarėlė, joje daug rusvų sėklų. Trikertė žvaginė Lietuvoje ...

Daugiau »

Saulėgrąža (Helianthus annuus)

Paprastoji saulėgrąža – vienmetis, iki 2,5 m aukščio žolinis, astrinių (Asteraceae) šeimos augalas (dar vadinamas : grižažolė, saulėgrjžė, saulagrūžys, saulažolė, saulėgręžis, saulėkrėstis). Šaknis liemeninė, labai šakota. Stiebas storas, tiesus, nešakotas. Lapai pražanginiai, ant ilgų lapkočių, dideli. Lapai ir stiebas apaugę šiurkščiais plaukeliais. Žiedynas – stambus graižąs stiebo viršūnėje. Kraštiniai žiedai liežuviški, ryškiai geltoni, stambūs, viduriniai vamzdiški, rausvai rudi. Vaisius – ...

Daugiau »

Sėjamoji petražolė (Petroselinum crispum)

Sėjamoji petražolė – dvimetis, 30-100 cm aukščio žolinis, salierinių (Umbelliferae) šeimos augalas (dar vadinamas : petrelės, petruška). Šaknis balta, mėsinga. Stiebas status, šakotas. Lapai 3 kartus plunksniškai suskaldyti, kotuoti. Žiedai smulkūs, žalsvai gelsvi, susitelkę j sudėtinius skėčius. Vaisius – pilkai rudas skeltavaisis, suskylantis j dvi pailgai kiaušiniškas sėklas. Sėjamoji petražolė, kaip prieskoninė daržovė, auginama daržuose ir soduose. Žydi birželio-liepos mėn., ...

Daugiau »

Pipirmėtė (Mentha piperita)

Pipirmėtė – daugiametis, 30-100 cm aukščio kvapus žolinis, notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : mėta, šaltmėtė, šaltmėtrė). Šakniastiebis horizontalus, šakotas, apaugęs kuokštinėmis šaknimis. Stiebai (vienas arba keli) statūs, keturbriauniai, šakoti. Lapai priešiniai, kotuoti, dantytais kraštais, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė šviesesnė. Žiedai maži, melsvai violetiniai, auga netikrais menturiais stiebo ir šakų viršūnėse. Vaisius susideda iš keturių tamsiai rudų ...

Daugiau »

Valgomasis krienas (Armoracia rusticana)

Valgomasis krienas – daugiametis, 40-120 cm aukščio žolinis, bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalas. Šakniastiebis trumpas, šaknys ilgos, storps. Stiebas status, šakotas. Pamatiniai lapai pailgi, širdiškais arba apvaliais pamatais, ilgakočiai, sudaro skrotelę, viduriniai – plunksniškai suskaldyti, trumpakočiai, viršutiniai – linijiški, beveik lygiakraščiai, bekočiai. Balti žiedai susitelkę į kekes. Vaisius – pailga ankštara. Valgomasis krienas yra prieskoninė daržovė, todėl Lietuvoje daug kur auginamas. ...

Daugiau »