Pradžia / Vaistiniai augalai

Vaistiniai augalai

Vėlyvis (Colchicum)

Vėlyvis (Colchicum)

Vėlyvis – lelijinių (Liliaceae) šeimos, 20—40 cm aukščio, labai dekoratyvus, vaistinis ir kartu nuodingas augalas. Gumbasvogūniai dideli, pailgai kiaušiniški, apsigaubę juodai rudu lukštu. Turi 3—4, retkarčiais 5—6 pailgai lancetiškus, stambius, šviesiai arba tamsiai žalius, blizgančiu paviršiumi lapus, išaugančius anksti pavasarį ir liepos mėnesį sunykstančius. Žiedai dideli, rožinės, rausvai violetinės spalvos. Žydi rugpjūčio—spalio mėnesiais, kai nebeturi lapų. Sekantį pavasarį žiedų vietoje ...

Daugiau »

Kukurūzas (Zea mays)

Paprastasis kukurūzas – vienmetis, 1-3 m aukščio žolinis, miglinių (Poaceae) šeimos augalas . Šaknys kuokštinės, stiebas storas, stiprus, bambliuotas. Lapai priešiniai, dideli, lancetiškai linijiški. Žiedai vienalyčiai. Kuokeliniai (vyriški) žiedynai – netikrosios varpos – susitelkę į šluotelę stiebo viršūnėje. Piesteliniai (moteriški) – lapų pažastyse trumpose varputėse. Vaisius – stambus, baltas, gelsvas arba rusvas grūdas. Kukurūzas auginamas Lietuvoje kaip pašarinis ir maistinis ...

Daugiau »

Valgomoji morka (Daucus carota)

Valgomoji morka – dvimetis, 30-100 cm aukščio žolinis augalas. Pirmaisiais metais išauga lapų skrotelė ir valgomas šakniavaisis, kuris, priklausomai nuo veislės, gali būti įvairios spalvos, formos bei skonio. Dažniausiai būna oranžinis, rečiau – geltonas ar baltas. Antraisiais metais išauga status stiebas su pražanginiais lapais. Stiebo viršūnėje – žiedynas (sudėtinis skėtis). Žiedai balti, rožiniai, rečiau gelsvi. Vaisiai – skeltavaisiai. Lietuvoje įvairių ...

Daugiau »

Šaltekšnis (Frangula alnus)

Paprastasis šaltekšnis – krūmas arba nedidelis, 2-5 m aukščio, šunobelinių (Rhamnaceae) šeimos medis (dar vadinamas : karkaliukai, kurkliai, meškuogė, skirpstą, skirpste, šaltakšnis). Žievė lygi, be spyglių, beveik juoda, su aiškiai matomais skersiniais baltais brūkšneliais, o senoje žievėje – pilkomis dėmėmis. Lapai pražanginiai, blizgantys, elipsiški, kotuoti, lygiakraščiai. Žiedai smulkūs, žalsvai balti, po 2-7 susitelkę lapų pažastyse. Vaisius – sultingas kaulavaisis su ...

Daugiau »

Sukatžolė (Leonurus cardiaca)

Paprastoji sukatžolė – daugiametis, 50-150 cm aukščio žolinis, notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : kartonėnė, liaudiga, širdgloba). Šakniastiebis sumedėjęs, trumpas, iš jo auga pridėtinės šaknys. Stiebas (vienas arba keli) keturbriaunis, status, dažniausiai šakotas, tuščiaviduris, apaugęs plaukeliais. Lapai priešiniai, tamsiai žali, kotuoti, apaugę minkštais plaukeliais. Lapo kraštas skiautiškas, apatinė lapo pusė šviesesnė. Žiedai smulkūs, rožiniai arba balti, susitelkę į tankius ...

Daugiau »

Plikasis skleistenis (Herniaria glabra)

Plikasis skleistenis – daugiametis, nedidelis, gelsvai žalias žolinis, gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : skleistenis plikis, kilžolė, klingyda, ropelis, varlkekės). Šaknis liemeninė. Stiebai keli, šakoti, gulsti. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, pliki, trumpakočiai. Žiedai smulkūs, nežymūs, po 5-12 susitelkę lapų pažastyse. Vaisius-vienasėklis neatsidarantis riešutėlis. Sėklostamsiai rudos, smulkios, blizgančios. Plikasis skleistenis gana dažnas visoje Lietuvoje. Auga sausose pievose, pakelėse, laukuose.

Daugiau »

Miškinė sidabražolė (Potentilla erecta)

Miškinė sidabražolė – daugiametis žolinis, erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : dagai, dagiukas, degimai, gumbučiai, kondratas, trakžolės). Šakniastiebis storas, horizontalus, sumedėjęs, rausvai rudas, su daugeliu plonų šaknų. Stiebai ploni, 10-40 cm aukščio, statūs arba kylantys, viršutinėje dalyje šakoti. Pamatiniai lapai ant ilgų lapkočių, greitai nuvysta. Stiebo lapai triskiaučiai, bekočiai, su dviem stambiais prielapiais. Žiedai ant ilgų žiedkočių, geltoni. Vaisius ...

Daugiau »

Rusmenė (Digitalis purpurea)

Paprastoji rusmenė – dvimetis, rečiau daugiametis, iki 1,5 m aukščio žolinis, bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalas. Pirmaisiais metais išauga pailgų, kotuotų lapų skrotelė, antraisiais – vienas arba keli stambūs žiedai. Apatinėje stiebo dalyje lapai didesni negu aukščiau augantys, kotuoti, viršutinė lapų pusė raukšlėtą tamsiai žalia, apatinėje pusėje aiškiai matyti tinkliškos gyslos. Žiedai gražūs, dideli, nusvirę, išorėje purpuriniai, viduje – šviesesni ar ...

Daugiau »

Žalioji rūta (Ruta graveolens)

Žalioji rūta – daugiametis, 30-60 cm aukščio melsvai žalias, rūtinių (Rutaceae) šeimos augalas. Stiebas status, šakotas, jo apatinė dalis sumedėjusi. Lapai pražanginiai, plunksniškai suskaldyti. Pamatiniai ir viduriniai lapai kotuoti, viršutiniai bekočiai. Žiedai žalsvai geltoni, skėtiškose kekėse. Vaisius – dėžutė. Lietuvoje žalioji rūta savaime neauga. Auginama darželiuose, soduose, kapinėse. Žydi birželio-rugsėjo mėn., sėklos subręsta rugsėjo-spalio mėn. Dauginasi sėklomis. Vaistams vartojama augalo ...

Daugiau »

Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara)

Ankstyvasis šalpusnis – daugiametis žolinis, astrinių (Asteraceae) šeimos augalas (dar vadinamas : baltapusnė, baltpusiai, močeka, močekėlės, močelapis, peršautė, šalpusiai, šaltapusnė, žalpusniai, žalpusnės) su ilgu, mėsingu, šakotu šakniastiebiu. Anksti pavasarį išauga vienas arba keli nešakoti 10-25 cm aukščio stiebai, apaugę baltais pūkeliais ir siaurais rusvais smailiomis viršūnėmis bekočiais lapais. Stiebų viršūnėse pražysta pavieniai stambūs, ryškiai geltoni žiedai. Vakare arba drėgname ore ...

Daugiau »