Pradžia / Augalai nuo A iki Ž / Didžioji varnalėša (Arctium lappa)

Didžioji varnalėša (Arctium lappa)

Didžioji varnalėšaDidžioji varnalėša – dvimetis, 70-180 cm aukščio žolinis, astrinių (Asteraceae) šeimos augalas (dar vadinamas : bajoržolė, godlapis, kapeliušnikas, kibišas, lapušnmkas, sagutis, varnalėža, velikas, velniarėžiai). Šaknis liemeninė, pirmaisiais metais mažai šakota, stora, sultinga, antraisiais -suvytusi, tuščiavidurė.
Pirmaisiais metais išauga pamatinių lapų skrotelė. Ją sudarantys lapai stambūs, ilgakočiai, lygiakraščiai, rečiau banguoti, dantyti. Viršutinė lapų pusė žalia, apatinė – pilka, apaugusi pilkais plaukeliais. Antraisiais metais išauga tvirtas, status, rausvas, viršutinėje dalyje šakotas stiebas, šakeles plaukuotos, stiebo lapai pražanginiai, širdiškai kiaušiniški. Žiedai purpuriniai, smulkūs, stiebo ir šakų viršūnėse susitelkę į rutuliškus graižus. Skraistlapiai žali, susideda iš lancetinių lapelių, kurių viršūnės kabiiškos, todėl lengvai prikimba prie žmogaus drabužio ar žvėries kailio. Vaisius – pilkai rusvas lukštavaisis.
Didžioji varnalėša paplitusi visoje Lietuvoje, retesnė šiaurės rytų rajonuose. Auga pakelėse, palaukėse, šiukšlynuose, prie namų, sodybų. Lietuvoje be jos dar auga 2 rūšys: paprastoji varnalėša (A. tomentosum Mill.) ir mažoji varnalėša (A.minus Bernh.). Varnalėšos žydi liepos-rugpjūčio mėn., skleidžia nemalonų kvapą. Vaisiai prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėn.
Vaistams vartojamos pirmus metus augančios varnalėšos šaknys (Radi-ces Arctii). Tuomet jos esti sultingos. Antramečių varnalėšų šaknys sumedėjusios, medicinoje nevartojamos. Vaistinei žaliavai šaknys kasamos vėlai rudenį, apie spalio mėn., arba anksti pavasarį (balandžio pradžioje). Iškastos šaknys nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu, supjaustomos skersai 10-15 cm gabalėliais (storos šaknys perpjaunamos išilgai) ir džiovinamos džiovykloje arba lauke, pavėsyje. Gerai išdžiūvusios jos būna pilkai rusvos (vidus – pilkas), silpno kvapo, salstelėjusio skonio.
Varnalėšos šaknų vandeninė ištrauka (užpilas) ir nuoviras vartojami šlapimo išsiskyrimui skatinti sergant šlapimo pūslės akmenlige, taip pat, jei yra pabrinkimų. Šie preparatai turi ir karščiavimą mažinančių, prakaitavimą skatinančių savybių. Varnalėšos šaknų užpilu patariama plauti galvą, jei slenka plaukai. Jis gaminamas taip: 1 valgomasis šaukštas susmulkintos žaliavos užpilamas 400 ml verdančio vandens, indas uždengiamas, ir laikoma 2 vai., retkarčiais pamaišant. Po to nukošiama, ir šiuo skysčiu plaunama galva. Šlapimui varyti, prakaitavimui skatinti, karščiavimui mažinti užpilo geriama po 100 ml 3-4 kartus per dieną.
Iš varnalėšos šaknų pagamintu tepalu gydomos įvairios odos ligos: egzema, furunkuliozė, spuogai. Jam pagaminti 75 g šviežių susmulkintų šaknų užpilama 200g saulėgrąžų aliejaus, laikomai parą, retkarčiais pamaišoma. Po to šis klampus skystis 15 min. virinamas ant lėtos ugnies, nukošiamas. Kad tepalas labiau padėtų, kartu reikia gerti ir varnalėšos šaknų užpilo (po 100 ml 3-4 kartus per dieną).
Radikulitui gydyti liaudies medicinoje vartojami švieži ir džiovinti varnalėšos lapai. 5-6 lapai nuskinti nuplaunami ir storu sluoksniu uždedami ant skaudamos vietos. Po to ant viršaus dedama polietileno ar kita drėgmei nelaidi plėvelė ir vata. Kad kompresas geriau laikytųsi, jis aprišamas.
Jei sergama tuo metų laiku, kai varnalėšos neauga, vartojami džiovinti jų lapai. Tuomet, prieš uždengiant skaudamą vietą, jie nuplikomi karštu vandeniu.
Nustatyta, kad augalas kaupia cheminius junginius, kurie didina insulino kiekį kraujyje, todėl padeda sergantiems cukriniu diabetu. Seniau, ligonio karščiavimui sumažinti, nakčiai jo kūną apdėdavo nuplautais varnalėšos lapais ir užklodavo pūkine antklode.
Liaudies medicinoje augalo šaknų nuoviras būdavo vartojamas kaip organizmą tonizuojantis, apetitą gerinantis vaistas. Juo gydydavo virškinamojo trakto ligas.
Rytų šalyse (Japonijoje, Kinijoje) pirmų metų rudenį rinktas žalias šaknis valgo, verda jų kompotus. Šaknys yra saldokos, todėl mėgiamos vaikų. Lietuvoje augančių varnalėšų šaknis galima paruošti taip: žaliava susmulkinama ir 2 vai. virinama rūgusiame piene. Po to valgoma. Virimo metu augalo šaknyse susikaupęs insulinas virsta cukrumi – fruktoze.

Taip pat skaitykite,

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens) kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos visžalis augalas, kilęs iš Pietų Europos. Užauga 20—30 ...

Komentaras

  1. ARugsėjis 30, 2011 12:58Jau įsigaliojo viešųjų pirkimų įstatymo paylidpmas . Perkama prekė- MOKYTOJAS. Prašome teikti komercinius pasiūlymus .. Vokų atplėšimas įvyks Pretendentai turi būti ne mažiau kaip trys .Kaip jums patinka visa tai???Mane tai apima siaubas ir depresija. Išėjo mokytojas- mindom dar vos ne mėnesį ir ieškom žmogaus. Nerandam- dar ieškom .. Nusivažiuosim mes tai viešaisiais pirkimai, tikrai mielieji nusivažiuosim. Tikrai, tai kaip su viešaisiais pirkimai perkant logopedų, pavaduotojų, socialinių ped. ir soc. ped, mokytojų padėjėjų paslaugas? Negi tikrai čia naujasis mokytojų viešųjų pirkimų įstatymas jau negalios. Taigi direktoriai švogerkas į tas vietas atsives- kaip jūs manot????

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *