Pradžia / Augalai nuo A iki Ž / Kiaulpienė (Taraxacum officinalis)

Kiaulpienė (Taraxacum officinalis)

kiaulpienėPaprastoji kiaulpienė – daugiametis žolinis, astrinių (Asteraceae) šeimos augalas (dar vadinamas :diedukai, pievapienė, karpis, kiauliapienė, pūkys, senukai, snaudė, snūde, šašukas). Šaknis liemeninė, stora, įsiskverbia į žemę net iki 50 cm gylio. Lapai lancetiški, dantyti, stiebo pamatinėje dalyje sudaro skrotelę. Žiedynkotis 5-30 cm aukščio, tuščiaviduris, viršutinėje dalyje voratinkliškai plaukuotas. Graižąs didelis, geltonas. Vaisius – pilkai rudas lukštavaisis su skristuku. Visose augalo dalyse yra karčių pieniškų sulčių.
Paprastoji kiaulpienė Lietuvoje labai paplitęs augalas. Auga pievose, pakrantėse, šlaituose, šviesiuose miškuose, šalikelėse, soduose, daržuose, laukuose.
Kiaulpienė – vienas pirmųjų pavasarį pražystančių augalų. Jos ryškiai geltoni žiedai pasirodo jau balandžio mėn., bet daugiausia jų žydi gegužį. Vaisiai prinoksta liepos mėn.
Vaistams renkamos šaknys (Radices Taraxaci officinalis) ir kartais lapai (Folia Taraxaci officinalis). Šaknys kasamos rudenį, rugsėjo pabaigoje -spalio mėn., kai jau vysta lapai. Galima kasti ir anksti pavasarį, kol augalas dar nežydi. Nuo liemeninės šaknies pašalinamos smulkios šaknelės ir antžeminės augalo dalies likučiai. Šaknys nuplaunamos šaltu vandeniu ir keletai dienų jame paliekamos, kad išsiskirtų pieniškos sultys. Džiovinamos šiltoje vėdinamoje patalpoje 30° C temperatūroje. Praėjus 3 dienoms, temperatūrą galima pakelti ir iki 60° C. Išdžiūvusios sveikos šaknys be kvapo, kartokos, jų išorinė pusė ruda, vidurys – gelsvai rudas.
Kiaulpienės lapuose yra vitaminų C, A, Bi, B2, karotino, o šaknyse biologiškai aktyvių junginių – inulino ir kartumynų.
Augalo šaknų užpilas turi tulžį varančių, apetitą žadinančių savybių. Gaminamas taip: 1 valgomasis šaukštas susmulkintų šaknų užpilamas 200 ml verdančio vandens, 15-20 min. kaitinama ant viryklės, maišoma, 45 min. leidžiama nusistoti, perkošiama. Geriama po 50 ml 3-4 kartus per dieną apetitui žadinti, tulžies išsiskyrimui skatinti.
Kiaulpienės lapai vartojami kaip vitaminingos, skanios salotos, tik prieš tai jas reikia pamirkyti sūriame vandenyje, kad nebūtų karčios.
Senovėje liaudies medicina kiaulpienės sultimis rekomenduodavo gydyti išoriškai strazdanas.
Augalo negalima vartoti viduriuojantiems, nesulaikantiems šlapimo.

Taip pat skaitykite,

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens) kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos visžalis augalas, kilęs iš Pietų Europos. Užauga 20—30 ...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *