Pradžia / Augalai nuo A iki Ž / Kraujažolė (Achillea millefolium)

Kraujažolė (Achillea millefolium)

KraujažolėPaprastoji kraujažolė – daugiametis, iki 70 cm aukščio žolinis, astrinių (Asteraceae) šeimos augalas (dar vadinamas : baltžiedės, gajutės, kraujanosė, kruvinžolė, morklapėlis, nosrava, pipirninkas, siauranosiai, sruvanosiai, strujažolė, štrausai). Šakniastiebis violetinis, horizontalus, šliaužiantis, su plonomis pridėtinėmis šaknimis. Stiebas status, briaunotas, viršūnėje šakotas, plaukuotas. Lapai pražanginiai, lancetiški, 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti, apatiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai. Žiedai balti, kartais rausvi, susitelkę į mažus graižus, kurie sudaro skėtiškas kekes. Vaisius – plokščias, sidabriškai pilkas lukštavaisis.
Paprastoji kraujažolė Lietuvoje labai dažna. Auga dirvonuose, pakelėse, pagrioviuose, pievose, miškuose. Nepakenčia pavėsio. Žydi visą vasarą.
Vaistams vartojama žolė ir žiedai (Herbą et flores Millefolii), kartais tik lapai. Visos augalo dalys renkamos augalui žydint. Sausą dieną peiliu pjaunamos iki 15 cm ilgio augalo viršūnės. Tuo pat metu skinami ir graižai su ne ilgesniais kaip 2 cm koteliais. Žaliava džiovinama palėpėje arba gerai vėdinamoje patalpoje, paskleista ant popieriaus, bet ne storesniu kaip 5-7 cm sluoksniu. Kartais pavartoma. Išdžiūvę žiedai turi būti gelsvai baltos arba gelsvai rožinės spalvos, lapai pilkai žali, aromatingi, kartūs.
Kraujažolės pavadinimas kilęs nuo to, kad ji turi kraujavimą stabdančių savybių, nuo jos preparatų daugėja kraujyje trombocitų. Poilsiaujant gamtoje ir netikėtai įsipjovus, paprastosios kraujažolės švarius lapus reikia sutrinti, kad išsiskirtų sultys, ir uždėti ant žaizdos, kraujuojant iš nosies – sutrintos žolės įkišti į šnerves. Nuo gimdos, skrandžio, žarnyno, hemorojinio ar kitokio pobūdžio vidinio kraujavimo vartojami žolės ir žiedų užpilai arba praskiestos augalo sultys. Užpilui gaminti 1 valgomasis šaukštas susmulkintos žaliavos užpilamas 200 ml kambario temperatūros vandens ir virinama 15-20 min. Paliekama 45 min., kad nusistotų, ir nukošiama. Geriama po 80-100 ml 3-4 kartus per dieną pusę valandos prieš valgį.
Kraujažolė turi ir antiuždegiminių bei apetitą žadinančių savybių, todėl tokios pat sudėties užpilas vartojamas sergant skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu su sumažėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu.
Kraujažolės žiedų arbatos geriama po 3 stiklines per dieną nuo gimdos kraujavimo, kosėjimo krauju. Arbatai pagaminti pakanka arbatinio šaukštelio žaliavos.
Išoriniam kraujavimui stabdyti imame džiovintų paprastosios kraujažolės ir vaistinės ramunės graižų, apiplikiname verdančiu vandeniu, atvėsiname. Padaryti kompresai klojami ant blogai gyjančių arba kraujuojančių žaizdų.
Mišiniu, susidedančiu iš 2 kraujažolės žolės ir žiedų dalių, 1 dalies ajero šaknų, 1 dalies beržo pumpurų, 2 dalių arkliauogės lapų, sėkmingai gydomas šlapimo pūslės uždegimas. Šiam tikslui 2 valgomieji šaukštai susmulkinto mišinio užpilami 0,5 l verdančio vandens ir virinama 5-7 min. Po 30 min. nukošiama. Užpilą reikia išgerti dalimis per 24 vai. Jis slopina uždegimą, atpalaiduoja spazmus.
Liaudies medicinoje kraujažolės žiedų užpilu gydomas meteorizmas, kepenų ligos (atsipalaiduoja tulžies pūslės lygieji raumenys, padidėja tulžies išsiskyrimas į dvylikapirštę žarną).
Kraujažolės žolės ir žiedų užpilas skatina maitinančių motinų pieno liaukų sekreciją.
Augalo nepatartina vartoti sergantiems akmenlige.

Taip pat skaitykite,

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens) kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos visžalis augalas, kilęs iš Pietų Europos. Užauga 20—30 ...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *