Pradžia / Augalai nuo A iki Ž / Lelija (Lilium)

Lelija (Lilium)

Baltoji lelija (Lilium candidum)
Baltoji lelija (Lilium candidum)

Lelijinių (Liliaceae) šeimos augalas. Mūsų klimato sąlygomis geriausiai auga šios lelijų rūšys.
Baltoji lelija (Lilium candidum) —60—120 cm aukščio, kilusi iš Pietryčių Europos, Viduržemio jūros pakraščių, Kanarų salų. Lapai pailgai arba linijiškai lancetiški. Žiedai balti, susitelkę kekėse, stipriai kvepiantys. Žydi birželio—liepos mėnesiais. Svogūnai pailgai ovališki, žalsvi. Žiemoja pridengta.
Formozinė lelija (Lilium formosanum) —70—200 cm aukščio. Savaime auga Formozos (Taivanio) kalnų atvirose žolėtose aikštelėse. Svogūnai kiaušiniški, 4 cm skersmens. Lapai linijiški, apatinėje stiebo dalyje lancetiški, 1 cm pločio ir 30 cm ilgio, tamsiai žali, blizgantys. Žiedai vamzdiški, 18 cm ilgio, balti su rausva išorine puse po 1—3 ant stiebo, kvepiantys. Žydi rugpjūčio—rugsėjo mėn. Žiemoja tik gerai pridengta. Lengvai dauginasi sėklomis. Iš sėklų išauginti sėjinukai žydi tais pačiais metais. Ši lelija geriausiai tinka pražydinimui žiemą.
Henrio lelija (Lilium henryi) —150—200 cm aukščio. Savaime auga Centrinėje Kinijoje. Stiebas tvirtas, gausiai lapuotas. Lapai linijiški, 10—15 cm ilgio. Žiedai ant ilgų kotelių, nusvirę, oranžiškai geltoni, su pasišiaušusiomis karputėmis, žaliomis juostomis. Žydi rugpjūčio mėnesį. Svogūnai dideli, rausvai rudi. Lengvai, dauginasi vegetatyviškai. Sėklų pas mus nepribrandina. Svogūnai sodinami 20—25 cm gyliu. Atspari ligoms ir šalčiams.
Karališkoji lelija (Lilium regale) — 80—150 cm aukščio. Savaime auga Kinijoje. Stiebas gausiai lapuotas. Lapai odiški. Vidinė žiedo pusė balta, išorinė—rožiškai violetinė. Kekės pavidale žiedyne būna 5—22 maloniai kvepiantys žiedai. Žydi liepos mėnesį. Svogūnai stambūs, purpuriniai. Žiemoja lengvai pridengta. Dauginama vegetatyviškai ir sėklomis. Iš sėklų išauginta žydi antraisiais metais.
Miškinė lelija (Lilium martagon)—90—150 cm aukščio. Savaime auga Vidurio Europoje. Aptinkama ir pas mus lapuočių bei mišriuose miškuose. Stiebas stačias, gausiai lapuotas. Lapai apatinėje stiebo dalyje ovališki, menturiuose (viršutinėje dalyje) lancetiški. Žiedai kekėse, nusvirę, šviesiai purpuriški, išmarginti tamsiomis dėmėmis arba taškučiais. Žydi birželio mėnesį. Svogūnai gelsvi. Yra varietetų su baltais ir ryškiai purpuriniais žiedais. Svogūnai sodinami 10—12 cm gyliu.
Raudonoji lelija (Lilium bulbiferum) — 60—80 cm aukščio. Savaime auga Vidurio Europoje. Sulaukėjusi aptinkama ir Lietuvoje. Stiebas stačias, apatinė jo dalis plaukuota. Lapai linijiškai lancetiški su stiebiniais svogūnėliais pažastyse. Žiedai susitelkę skėčiuose, statūs, ryškiai oranžiškai raudoni. Žydi birželio—liepos mėnesiais. Svogūnas kiaušiniškas, baltas. Sėklų neužmezga. Dauginama vegetatyviškai — stiebiniais svogūnėliais ir svogūnų žvyneliais.
Siauralapė lelija (Lilium tenuifolium) — 60—70 cm aukščio. Savaime auga Sibire, Tolimuosiuose Rytuose. Stiebas plonas, apaugęs tankiais smulkiais lapeliais. Žiedai nedideli, raudoni. Žydi birželio mėnesį. Lengvai dauginama sėklomis, kurios mūsų sąlygomis gerai subręsta. Iš sėklų išaugintos žydi antraisiais metais. Svogūnai balti.
Skėtiškoji lelija (Lilium umbellaium)—50—70 cm aukščio. Žiedai oranžiškai raudoni, status. Žiedyne esti 5—6 žiedai. Žydi birželio mėnesį. Lapai plačiai lancetiški, odiški. Svogūnai vidutinio dydžio, gelsvi. Žiemoja nepridengta.
Tigrinė lelija (Lilium tigrinum) —90—120 cm aukščio. Savaime auga Kinijoje, Korėjoje. Lapai linijiški, tamsiai žali, odiški. Žiedai rudai raudoni, tamsiai taškuoti. Esti ir pilnavidurių. Žydi liepos mėnesį. Svogūnai stambūs, kriaušiški, gelsvai balti, kartais purpuriniai. Atspari ligoms ir šalčiams. Lengvai dauginama stiebiniais svogūnėliais.
Lelijos tinka grupėms sudaryti gazonuose, daugiamečių gėlių lysvėse, auginti vazonuose, pražydinimui žiemą ir skinti. Gerai auga saulėtoje bei pusiau užpavėsintoje vietoje ir giliai įdirbtoje trąšioje priesmėlio arba priemolio dirvoje. Kai kurios lelijos (baltoji ir karališkoji) nepakelia mėšlo, todėl dirvos geriau juo netręšti. Vienoje vietoje nepersodintos lelijos gali augti 4—5 metus.
Į nuolatinę vielą lelijų svogūnai sodinami rugsėjo mėnesį. Sodinimo gylis priklauso nuo svogūnų dydžio; sodinama 10—15 cm gyliu ir 40—60 cm atstumu. Svogūnai, turintys pridėtines šaknis (šaknys virš svogūno), sodinami 15—25 cm gyliu. Baltosios lelijos svogūnai sunkesnėje dirvoje sodinami 4 cm, o lengvesnėje— 2 cm gyliu.
Lelijos dauginamos sėklomis, svogūnų skiltelėmis, lapais, dukteriniais svogūnėliais (vaikučiais), stiebais ir stiebiniais svogūnėliais. Sėklos sėjamos rudenį į daigyną arba vasario mėnesį į dėžutes bei vazonėlius šiltnamyje. Žemės mišinys sėjimui sudaromas iš 1 dalies lapinės, 1 dalies velėninės žemės, 0,5 dalies smėlio ir 0,5 dalies medžio anglies miltelių. Įvairių rūšių sėklos dygsta nevienodai — per 2 savaites, o kartais net per metus. Sėjinukai, išleidę antrąjį lapelį, pikuojami į dėžutes. Žemės mišinys pikavimui sudaromas toks pat, kaip ir sėjimui. Pikuojama 2—4 cm atstumu. Žiemą dėžutės laikomos pridengtos inspekte arba rūsyje. Pavasarį svogūnėliai sodinami į daigyną 8—12 cm gyliu ir 20—25 cm atstumu (atsižvelgiant į svogūnėlių dydį). Vasarą sėjinukai laistomi ir tręšiami. Žiemai pridengiami 5—6 cm perpuvusio mėšlo sluoksniu arba durpėmis.
Iš sėklų išaugintos lelijos žydi trečiais ketvirtais metais, tik formozinė žydi pirmaisiais, o karališkoji — antraisiais metais. Svogūnų skiltelėmis galima dauginti beveik visas lelijas. Kovo— balandžio mėnesiais nuo motininio svogūno atplėšiamos skiltelės ir sodinamos į smėlingą durpinę žemę arba smėlį dauginimo dėžėje, paliekant 2/3 skiltelės paviršiuje. Dėžė pridengiama stiklu. Per 2—3 mėnesius atsiranda svogūnėliai ir, kai pradeda leisti lapelius, pikuojami į dėžutes. Žiemą dėžutės laikomos rūsyje arba inspekte. Skiltelėmis daugintos lelijos žydi trečiais ketvirtais metais.
Lapais lelijos dauginamos prieš žydėjimą. Dauginimui tinka stiebiniai viršūniniai lapai. Nuo stiebo nupjauti lapai iki pusės sodinami į smėlį dauginimo dėžėje, per 1—2 mėnesius atsiranda: svogūnėliai, kurie pikuojami į dėžutes. Svogūnėliai prižiūrimi taip pat, kaip ir dauginant skiltelėmis.
Dukteriniais svogūnėliais lelijos dauginamos, iškasus senus svogūnus. Nuo jų atskiriami svogūnėliai ir sodinami j daigyną 5 cm gyliu.
Baltoji ir karališkoji lelija lengvai dauginasi stiebais. Lelijai peržydėjus, stiebas ištraukiamas iš svogūno ir gulsčias užkasamas į smėlį ant stelažo šiltnamyje arba inspekte 15 cm gyliu. Per 10′ dienų atsiranda svogūnėliai.
Kai kurios lelijos, kaip tigrinė ir kitos, ant stiebo, lapų pažastyse turi mažus svogūnėlius, kuriais, lelijoms peržydėjus, galima dauginti. Nuimti nuo stiebo svogūnėliai sodinami į daigyną. Žydi trečiais ketvirtais metais.

Formozinė lelija (Lilium formosanum)
Formozinė lelija (Lilium formosanum)

 

Karališkoji lelija (Lilium regale)
Karališkoji lelija (Lilium regale)
Miškinė lelija (Lilium martagon)
Miškinė lelija (Lilium martagon)
Raudonoji lelija (Lilium bulbiferum)
Raudonoji lelija (Lilium bulbiferum)
Skėtiškoji lelija (Lilium umbellaium)
Skėtiškoji lelija (Lilium umbellaium)
Tigrinė lelija (Lilium tigrinum)
Tigrinė lelija (Lilium tigrinum)

 

Henrio lelija (Lilium henryi)
Henrio lelija (Lilium henryi)
Siauralapė lelija (Lilium tenuifolium)
Siauralapė lelija (Lilium tenuifolium)

Taip pat skaitykite,

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens) kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos visžalis augalas, kilęs iš Pietų Europos. Užauga 20—30 ...

2 komentarai

  1. Ka reikia daryti kai pradeda suktis ir ruduoti baltos lelijos lapeliai?

  2. Kodėl negalima atsispausdinti ? 🙁

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *