Pradžia / Augalai nuo A iki Ž / Pakalnutė (Convallaria majalis)

Pakalnutė (Convallaria majalis)

PakalnutėPaprastoji pakalnutė – iki 30 cm aukščio žolinis, lelijinių (Liliaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : angelo skambučiai, gegutės gobtuvėlis, gegužio zvaneliai, gludutis, baltieji kankolėliai, konvalija, ožbarzdės, ožkabarzdė, ožkaliežuvis, tinkis). Šakniastiebis gulsčias, šliaužiantis, plonas, gausiai apaugęs šaknimis. 2-3 stambūs pamatiniai lapai pailgai elipsiški, lygiakraščiai, nusmailėjusiomis viršūnėmis. Balti nusvirę kvepiantys žiedai ant žiedstiebio sudaro vienašalę kekę. Žiedstiebis stačias, belapis, plikas. Vaisius – raudona, rutuliška uoga. Sėklos apvalios, šviesiai geltonos. Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisiai sunoksta rugpjūčio mėn.
Paprastoji pakalnutė paplitusi visoje Lietuvoje, dažna. Auga mišriuose, lapuočių miškuose, beržynuose. Mėgsta drėgną dirvą. Dauginasi šakniastiebiais. Žmonės renka pakalnutes kaip gražią, aromatingą gėlę, pražystančią sužaliavus žolei, sulapojus medžiams. Ją geriausia nukirpti žirklėmis, kad neišsirautų su šakniastiebiu, nukirptoje vietoje pakalnutė vėl atauga.
Vaistams vartojama visa augalo antžeminė dalis (Flores, folia, herbą Convallariae). Ji pjaunama augalui žydint ir tuojau pat džiovinama pavėsyje, paskleista plonu sluoksniu, arba džiovykloje 60-70° C temperatūroje. Džiovinamų žiedynų dažnai vartyti nereikia, kad nesutrupėtų žiedai.
Pakalnutės vaistinėje žaliavoje gali pasitaikyti vaistinės baltašaknės (Po-lygonatum odoratum Druce) priemaišų, nes ji auga tokiose pat vietose ir savo forma bei dydžiu yra labai panaši. Baltašaknės lapai auga ant stiebo pražanginiu būdu, o džiovintoje žaliavoje išsiskiria melsvai pilka spalva.
Pakalnutė kaupia apie 20 įvairios sudėties širdį veikiančių glikozidų. Jos preparatais (konvaliatoksinu, korglikonu) gydomas ūmus širdies nepakankamumas, širdies yda, kitos kardiopatologinės ligos. Kadangi didelė dalis veikliųjų glikozidų suskyla skrandyje, preparatai gaminami ampulėmis ir leidžiami į veną. Poveikis širdžiai pajuntamas labai greitai – po 5-10 min.
Farmacijos pramonė gamina ir pakalnutės spiritinę tinktūrą, ji vartojama po 15-20 lašų 2-3 kartus per dieną nuo širdies veiklos sutrikimų, širdies neurozių, kitų širdies ligų. Populiarūs Zelenino lašai, jie ramina, atpalaiduoja spazmus. Jiems pagaminti vaistinė žaliava yra pakalnutės, valerijono, šunvyšnės tinktūros ir mentolis. Zelenino lašais gydomos širdies neurozės. Pakalnutės tinktūra įeina į valokormido sudėtį, kuris vartojamas tuo pačiu tikslu kaip ir Zelenino lašai, geriama po 10-20 lašų 2-3 kartus per dieną po valgio.
Be gydytojo priežiūros konvaliatoksino ir korglikono vartoti negalima! Perdozavus preparatus, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, širdies aritmijos, galvos skausmai, alerginiai išbėrimai, psichikos sutrikimai.

Taip pat skaitykite,

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens) kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos visžalis augalas, kilęs iš Pietų Europos. Užauga 20—30 ...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *