Pradžia / Augalai nuo A iki Ž / A / Paprastasis ąžuolas (Quercus robur)

Paprastasis ąžuolas (Quercus robur)

paprastasis-azuolasPaprastasis ąžuolas – lapuotis bukinių (Fagaceae) šeimos medis, išaugantis iki 40 m aukščio. Lapai su 5-7 poromis šoninių skiaučių, nesimetriški. Žiedai maži, neryškūs, kuokeliniai žirginiuose, piesteliniai po 1 ar kelis ant žiedkočių. Vaisius – rusvai gelsva vienasėklė gilė, kurios pamatą gaubia goželė. Žievė ypač senesnių medžių, giliai sueižėjusi, stora.
Auga visoje Lietuvoje, bet labiausiai paplitęs Vidurio žemumoje, rečiausias pietinėje Lietuvos dalyje. Šviesamėgis. Žydi gegužės mėn. Vaisius subrandina rugsėjo-spalio mėn.
Gydymui vartojama ąžuolo žievė (Cortex Quercus). Ji lupama anksti pavasarį, kai lengvai atsiskiria nuo medienos, nuo plony kamienų (5-10 cm skersmens) arba nuo jaunų šakų (jei medis storesnis). Lupama 25-30 cm ilgio, 3-6 cm pločio gabalėliais. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusi žievė turi būti ne daugiau kaip 3 cm storio, blizganti, lygi arba šiek tiek raukšlėta, išorinė jos pusė pilkai ruda, vidinė – gelsvai arba rausvai ruda. Skonis stipriai sutraukiantis, savitas, kvapas atsiranda pamirkius žievę vandenyje
Ąžuolo žievės nuoviras vartojamas kaip sutraukiantis ir priešuždegiminis vaistas burnos ertmei, gerklei skalauti sergant stomatitu, gingivitu , faringitu. Tinka nemaloniam burnos kvapui šalinti. Kaip išoriniu vaistu juo gydomi nudegimai, pragulos, pūliniai. Jis stabdo skrandžio, žarnyno kraujavimus, tačiau, geriant preparatą, gali pykinti, didelės jo dozės gali sukelti vėmimą. Todėl dažniausiai nuoviras yra vartojamas kaip išorinis vaistas (kompresams, plovimams, vonioms). Nuovirui pagaminti susmulkintos ąžuolo žievės ir vandens imama santykiu 1:10,30 min. kaitinama ant viryklės, po to 10 min. leidžiama nusistoti, perkošiama, įpilamas išgaravęs vandens kiekis. Burnos ertmė skalaujama iki 8 kartų per dieną.
Ąžuolo žievės nuoviro negalima vartoti žmonėms, kurių padidėjęs kraujo krešėjimas, susiaurėjusios kraujagyslės, užkietėję viduriai, yra infekcinės kilmės viduriavimas.
Ąžuolo gilės vartojamos maistui. Jos prinoksta rudenį ir nubyra žemėn. Gilės džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje, kol apvysta. Baigiamos džiovinti džiovykloje. Iš smulkiai sumaltų nukaitintų gilių miltų galima kepti duoną. Iš paspragintų nukartintų gilių verdama kava.
Gilės maistingos, turi 40 % krakmolo, nedaug baltymų, 2-4 % riebalų Jomis minta laukiniai žvėrys ir paukščiai, ėda jas ir kiaulės.
Ąžuolo lapų kartais dedama j rauginamus agurkus, nes nuo to jie esti kietesni.
Ąžuolo mediena kieta ir graži. Ji labai tinka medžio dirbiniams

Taip pat skaitykite,

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens) kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos visžalis augalas, kilęs iš Pietų Europos. Užauga 20—30 ...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *