Pradžia / Augalai nuo A iki Ž / Paprastasis raugerškis (Berberis vulgaris)

Paprastasis raugerškis (Berberis vulgaris)

Paprastasis raugerškisPaprastasis raugerškis – daugiametis, dygliuotas, 2-3 m aukščio, raugerškinių (Berberidaceae) šeimos krūmas (dar vadinamas : amaras, bumboraitės, dygulmedis, gargždietis). Šaknys cilindriškos, rudai pilkos, pjūvyje geltonos, silpno kvapo, kartaus skonio. Jauni ūgliai gelsvai rusvi, o peržiemojusios šakelės rusvai pilkos arba pilkos. Mediena lūžyje geltona. Šakelių dygliai 1 -2 cm ilgio. Lapai pražanginiai, smulkiai pjūkliškai dantyti, kotuoti. Žiedai geltoni, stipriai kvepiantys, po 8-25 susitelkę į nusvirusias kekes. Vaisiai – raudonos, pailgos, sultingos, labai rūgščios valgomos uogos su pailgomis, rausvomis sėklomis.
Paprastasis raugerškis Lietuvoje dažnas Vilniaus, Kauno apylinkėse. Kitur retas. Auginamas kaip dekoratyvinis krūmas parkuose, sodybose. Žydi gegužės-birželio mėn. Uogos prinoksta rugpjūčio arba rugsėjo mėn.
Medicinoje vartojamos augalo šaknys (Radices Berberidis pramoninėje vaistų gamyboje) ir lapai (Folia Berberidis). Šaknys kasamos anksti pavasarį (kai ima sprogti lapai, bet dar nesusidarę žiedpumpuriai) arba rudenį (kai subręsta vaisiai). Kadangi jos stipriai įsitvirtinusios žemėje, pradžioje apie krūmą daroma 0,5 m spindulio ir 60 cm gylio duobė, po to šaknys raunamos rankomis arba įrankiais. Leidžiama rauti ne daugiau 1/4 krūmo šaknų, kad krūmas galėtų augti toliau, nesunyktų.
Išrautos šaknys neplaunamos, bet tik nuvalomos. Supjaustomos ne storesniais kaip 6 cm storio gabalėliais ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40-50° C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava turi būti pilkai ruda, pjūvyje gelsva, silpno kvapo, karti. Kadangi lapuose yra beveik tų pačių veikliųjų medžiagų kaip ir šaknyse, galima vartoti juos vietoj šaknų. Lapai skinami pavasarį, kai augalas žydi. Skinama su brezentinėmis pirštinėmis, nes šakutės labai dygliuotos. Džiovinami vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusi žaliava turi būti tamsiai žalios spalvos (apatinė lapo pusė šviesesnė), savito kvapo, rūgštaus skonio.
Iš raugerškio šaknų pagaminamas vaistinis preparatas berberino bisulfatas vartojamas tulžies išsiskyrimui skatinti sergant lėtiniu hepatitu, tulžies pūslės akmenlige, cholecistitu. Jo geriama po 1 -2 tabletes 3 kartus per dieną prieš valgį. Berberino bisulfatas skatina gimdos susitraukimus, todėl jo negalima vartoti nėščioms moterims.
Kaip antiuždegiminį vaistą sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis galima vartoti ir lapų užpilą. Jis gaminamas taip: 1 valgomasis šaukštas žaliavos užpilama 200 ml verdančio vandens ir 15 min. kaitinama vandens vonioje. Leidžiama 45 min. nusistoti. Gerti reikia po 1 vagomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Raugerškio lapų tinktūra (gaminama santykiu 1:5 su 40 % spiritu) gydomos akušerinės-ginekologinės ligos. Vartojama po 30-40 lašų 2-3 kartus per dieną kraujavimui iš gimdos stabdyti.
Raugerškio uogos valgomos (sėklas būtina atskirti, nes jos nuodingos). Jos ypač skanios po rudens šalnų. Liaudies medicinoje uogos vartojamos apetitui žadinti, o jų sultys – troškuliui malšinti, kai labai karščiuojama.
Iš raugerškio uogų gaminamos uogienės, žele ir kt.
Raugerškio negalima vartoti turintiems stambių akmenų, kurie gali užkimšti tulžies pūslės latakus, nelaikantiems šlapimo, sergantiems inkstų tuberkulioze.
Paprastasis raugerškis vaisiai

Taip pat skaitykite,

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens) kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos visžalis augalas, kilęs iš Pietų Europos. Užauga 20—30 ...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *