Pradžia / Augalai nuo A iki Ž / Šaltekšnis (Frangula alnus)

Šaltekšnis (Frangula alnus)

ŠaltekšnisPaprastasis šaltekšnis – krūmas arba nedidelis, 2-5 m aukščio, šunobelinių (Rhamnaceae) šeimos medis (dar vadinamas : karkaliukai, kurkliai, meškuogė, skirpstą, skirpste, šaltakšnis). Žievė lygi, be spyglių, beveik juoda, su aiškiai matomais skersiniais baltais brūkšneliais, o senoje žievėje – pilkomis dėmėmis. Lapai pražanginiai, blizgantys, elipsiški, kotuoti, lygiakraščiai. Žiedai smulkūs, žalsvai balti, po 2-7 susitelkę lapų pažastyse. Vaisius – sultingas kaulavaisis su 2-3 kietomis kaulasėklėmis. Neprinokusi uoga būna žalia, vėliau parausta, o kai visiškai prisirpsta, tampa violetiniai juodos spalvos. Vaisiai saldūs, nuodingi.
Paprastasis šaltekšnis paplitęs visoje Lietuvoje. Auga upių ir ežerų pakrantėse, pelkėse, netankiuose miškuose, raistuose. Derlingesnėse dirvose augąs krūmas būna mažiau šakotas, žievė geriau lupasi. Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisiai subręsta liepos, rugpjūčio mėn., bet ir rugpjūčio mėn. greta prinokusių vaisių būna vos išsiskleidusių žiedelių.
Medicinoje vartojama šaltekšnio žievė (Cortex Frangulae). Ji lupama nuo ne jaunesnių kaip 8 metų ir ne žemesnių kaip 3 m augalų. Lupama nuo jaunų stiebų ir šakų pavasarį, balandžio-gegužės mėn., nes tuo laiku gerai atsiskiria nuo medienos. Kas 25-30 cm daromi skersiniai įpjovimai ir 1 arba 2 išilginiai pjūviai. Lupama dalimis, neapnuoginant viso stiebo, nes augalas gali žūti.Nulupta žievė tuojau džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40° C temperatūroje, nes antraip vidinė žievės pusė pajuoduoja ir netinka vartojimui. Išdžiūvusios žievės išorė turi išlikti pilkšvai ruda arba tamsiai ruda. Norint, atskirti nuo kitų panašių žievių, pagremžiamas peiliu išorinis sluoksnis: turi pasirodyti šaltekšniui būdinga raudona spalva. Žievės išorinis paviršius su baltais brūkšneliais, vidinis paviršius lygus, gelsvai raudonas. Kvapas silpnas, skonis kartokas.
Šviežiai išdžiovintos žaliavos vartoti negalima, nes joje gausu glikozido franguliarozido, jis dirgina skrandžio gleivinę ir sukelia vėmimą. Todėl žaliava vartojimui tinkama tik po metų laikymo arba 1 valandą virinta 100° C temperatūroje, nes tik taip suskyla glikozidas.
Šaltekšnio žievėje yra antraglikozidų, kurie laisvina vidurius, todėl žievės nuoviru gydoma vidurių užkietėjimas, žarnyno atonija. Nuoviras veikti pradeda po 9-11 vai., todėl preparatą reikia išgerti prieš miegą. Nuoviras gaminamas taip: 1 valgomasis šaukštas susmulkintos žievės užpilamas 200 ml vandens ir 30 min. verdama vandens vonioje. Nukošiama ir išgeriama. Mokyklinio amžiaus vaikams, pagyvenusiems žmonėms skiriama 1/3-1/2 preparato dozės. Perdozavus šaltekšnio žievės nuovirą, gali skaudėti pilvą. Lėtinis vidurių užkietėjimas dažniau būna žmonėms, kurie dirba sėdimą darbą ir kurių silpnai išsivystę pilvo raumenys. Tokiems žmonėms šaltekšnio žievės nuoviru gydytis nepatartina – jo ilgai vartoti negalima, nes prie preparato priprantama.
Viduriams laisvinti vaistinėse parduodamas mišinys Nr. 1. Į jį įeina šaltekšnio žievė, dilgėlės ir kraujažolės lapai, kraujažolės žiedai.
Šaltekšnio žievė turi dažančių savybių, ja galima geltonai ir rudai dažyti odas. Augalo uogomis minta paukščiai, iš žiedų bitės renka nektarą.
šaltekšnio žievės nepatartina vartoti sergantiems ūmiais tulžies takų ir inkstų uždegimais, nėščioms moterims, menstruacijų metu.

Taip pat skaitykite,

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens) kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos visžalis augalas, kilęs iš Pietų Europos. Užauga 20—30 ...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *