Pradžia / Augalai nuo A iki Ž / Skėtinė širdažolė (Centaurium erythraea)

Skėtinė širdažolė (Centaurium erythraea)

Skėtinė širdažolėSkėtinė širdažolė – daugiametis žolinis, gencijoninių (Gentianaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : drugžolė, klynažolės, skiautė, šimtamacė, šimtažiedė, širdies žolė). Šaknis liemeninė, šakota. Stiebai keli, iki 40 cm aukščio, ploni, viršutinėje dalyje šakoti. Pamatiniai lapai sudaro skrotelę. Stiebo lapai priešiniai, bekočiai. Žiedynas – skėtiška šluotelė. Žiedai ryškiai rožiniai. Vaisius – cilindriška dėžutė. Sėklos smulkios, netaisyklingai apvalios, pailgos.
Skėtinė širdažolė paplitusi visoje Lietuvoje, dažna. Auga sausose pievose, šlaituose. Žydi liepos-rugsėjo mėn. Sėklos subręsta rugpjūčio-spalio mėn.
Vaistams vartojama augalo antžeminė dalis (Herbą Centaurii). Ją geriausiai pjauti pradėjusią žydėti, džiovinti surištą nedideliais ryšulėliais ir pakabintą pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvę stiebai pliki, keturbriauniai, lapai žali, žiedai rožiniai, violetinio atspalvio. Visas augalas labai kartus, be kvapo.
Širdažolė vartojama apetitui žadinti, skrandžio, žarnyno liaukų sekrecijai ir tulžies išsiskyrimui skatinti. Tinkama sergantiems kepenų, inkstų ligomis. Gaminamas jos užpilas, tinktūra. Užpilas gaminamas taip: 10 g susmulkintos žolės užpilama 200 ml verdančio vandens ir kaitinama ant lėtos ugnies 10-15 min. Paliekama 45 minutes nusistoti. Prieš vartojimą nukošiama, pripilamas iki 200 ml išgaravęs vandens kiekis, geriama po 1/2 -1/3 stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį.
Vaistinėse parduodama karčioji tinktūra (Tinctura amarą). Tai skaidrus, rusvas kartaus skonio skystis, į kurio sudėtį įeina širdažolės, pelyno žolės, ajero šakniastiebiai, triskiaučio lakišiaus lapai, mandarino žievelė ir 40 % spiritas. Tinktūros geriama po 10-20 lašų 2-3 kartus per dieną 20 min. prieš valgį.
Skėtinės širdažolės kaupiamas alkaloidas gencijaninas turi kirmėles varančių savybių.
Liaudies medicinoje žolės užpilo geriama sergant įvairiomis žarnyno ligomis, hipoacidiniu gastritu, dispepsija. Vartojamas ir nuo pykinimo. Gaminamas taip: 1 arbatinis šaukštelis susmulkintos žolės užpilamas 200 m, verdančio vandens ir laikoma 1 vai., kad išsiekstrahuotų veikliosios medžiagos. Geriama po 2 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną prieš valgį.
Širdažolės preparatų negalima vartoti žmonėms, kurių padidėjas skrandžio sulčių rūgštingumas arba yra skrandžio, dvylikapirštės žarnos opos, žemas kraujospūdis, didelis apetitas. Nuo per didelių augalo preparato dozių gali sutrikti virškinimas.

Taip pat skaitykite,

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens) kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos visžalis augalas, kilęs iš Pietų Europos. Užauga 20—30 ...

Komentaras

  1. Žurnale ,,Savaitė“ nr.28 2011 07 13 35 psl. rašoma, kad skėtinė širdažolė vartotina būtent skrandžio rūgštingumui mažinti, o jūs rašote priešingai. Kaipgi iš tikrųjų?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *