Pradžia / Augalai nuo A iki Ž / Tankiažiedė rūgštynė (Rumex confertus)

Tankiažiedė rūgštynė (Rumex confertus)

Tankiažiedė rūgštynėTankiažiedė rūgštynė – daugiametis žolinis, rūgtinių (Polygonaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : arkliadantis, arkliarūgštė, arkliarūškis, godas, rūgštelė, rūškėlis, rūškynė). Šakniastiebis trumpas, šaknys tankios, mažai šakotos. Stiebas status, iki 1,5 m aukščio, žiedyno srityje šakotas. Lapai pražanginiai. Apatiniai lapai stambūs, banguotais kraštais, jų apatinė pusė išilgai gyslų apaugusi tankiais plaukeliais. Lapkočiai ilgi. Stiebo lapai link viršūnės mažėja. Žiedai žalsvi, smulkūs, susitelkę j šluotelę. Vaisius – raudonai rudas riešutėlis.
Tankiažiedė rūgštynė auga pievose, pakelėse, pamiškėse, upių pakrantėse. Žydi birželio-liepos mėn. Lietuvoje dažnesnė labai panaši glaustažiedė rūgštynė (Rumex conglomeratus Murr.), vaistams ji mažiau vartojama. Ją atskirti nuo tankiažiedės rūgštynės galima tik pagal vaisių: tankiažiedės rūgštynės jis dvigubai didesnis (3,5-4 mm) ir šviesesnis, šviesiai rudos spalvos.
Vaistams vartojamos šaknys ir šakniastiebiai (Radices et Rhizomata Rumicis). Kasamos rugsėjo-spalio mėn. Iškastos nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu, supjaustomos gabalėliais ir džiovinamos gerai vėdinamoje skersvėjuotoje vietoje. Išdžiūvusių šaknų paviršius būna rudas, raukšlėtas, vidus – geltonai rudas arba pilkai rudas. Kvapas silpnas, savitas, skonis kartokas, sutraukiantis.
Rūgštynių nuoviro mažos dozės veikia sutraukiančiai, didelės – laisvina vidurius (vidurius liuosuojančių preparatų negalima gerti nėščioms moterims, nes jie refleksiškai stiprina gimdos susitraukimus). Poveikis pasireiškia praėjus 10-12 vai. po preparato vartojimo. Kad šaknų ir šakniastiebių nuoviras laisvintų vidurius, jj reikia paruošti taip: 2 valgomieji šaukštai susmulkintų šaknų užpilami 200 ml vandens ir virinama 30 min. Po 10 min. perkošiama. Geriama po 1/2 stiklinės (100 ml) prieš einant gulti.
Šiuo nuoviru kaip sutraukiančiu ir kraujavimą stabdančiu vaistu gydomas kolitas, enterokolitas, žarnyno atonija, hemorojus. Tada geriama po 1/3 stiklinės 2-3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį. Ilgai vartojamas rūgštynės šaknų ir šakniastiebių nuoviras tampa neefektyvus, nes organismas prie jo pripranta.
Liaudies medicinoje dar vartojami tankiažiedės rūgštynės lapai. Juose yra daug vitamino C. Rekomenduojama lapų vandeninę ištrauką gerti tais atvejais, kai organizme trūksta vitamino C.
Maistui žmonės vartoja valgomosios rūgštynės (Rumex acetosa L.) lapus . Juose yra vitamino C (80 mg %), B grupės vitaminų, provitamino A. Labai gerai pavasarį valgyti rūgštynių sriubą, nes tuomet organizmui kaip tik labai trūksta šių vitaminų. Rekomenduotina valgyti rūgštynes ir sergant mažakraujyste. Kiniečiai rūgštynių šviežiomis šaknimis gydo odos ligas. Korėjiečių medicina siūlo jomis kirmėles varyti: 1 kg rūgštynių reikia virti 2 val. viename litre vandens, po to perkošti. į nuovirą įdėjus 10-20 g cukraus, tirpalą išgarinti iki 200-100 ml. Visą šį kiekį išgerti per parą (per 5-6 kartus).
Rūgštynių lapai turi daug oksalo (rūgštynių) rūgšties, todėl gausiai ir ilgai jų vartoti nereikėtų (gali sutrikti druskų apykaita, pakenkti inkstams). Negalima rūgštynių vartoti sergantiems inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige, nefritu, nefroze.

Taip pat skaitykite,

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens) kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos visžalis augalas, kilęs iš Pietų Europos. Užauga 20—30 ...

Komentaras

  1. Nuotraukoje smulkioji rūgštynė (lot. Rumex acetosella)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *