Pradžia / Augalai nuo A iki Ž / Vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis)

Vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis)

Vaistinis valerijonasVaistinis valerijonas – daugiametis, iki 1,5-2 m aukščio žolinis, valerijoninių (Valerianaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : baldrijolas, budrijonas, karštžolė, razalija, velnio barzda). Šakniastiebis vertikalus, 2-4 cm ilgio, šaknų daug, jos gelsvai rudos. Stiebas status, viršūnėje šakotas, tuščiaviduris. Lapai neporomis plunksniški, pamatiniai – ilgakočiai, stiebo – trumpakočiai arba bekočiai. Žiedai kvapūs, maži, rausvai balti arba violetiniai, susitelkę į skėtiškas kekes. Vaisiai – kaulavaisiai, jie pailgi, šviesiai rudi, su skristukais.
Vaistinis valerijonas auga daugiausia drėgnuose lapuočių miškuose, drėgnose pievose, upių, ežerų pakrantėse, krūmuose. Dažnas Rytų Lietuvoje. Žydi birželio-liepos mėn.
Vaistams vartojami šakniastiebiai su šaknimis (Rhizomata cum radicibus Valerianae). Kasami vėlai rudenį, nes tuomet juose yra daugiausia veikliųjų medžiagų (alkaloidų, rauginių medžiagų, saponinų, cukrų, įvairių organinių rūgščių). Iškasti nuvalomi, nuplaunami, paskleidžiami plonu sluoksniu ir 1-2 paras vytinami pavėsyje, apverčiant 2-3 kartus per dieną. Baigiami džiovinti džiovykloje 35 – 40° C temperatūroje. Išdžiūvusios šaknys šviesiai rudos, lūžyje balsvos, stipraus kvapo, saldžiai kartoko skonio.
Vaistinio valerijono poveikis centrinei nervų sistemai buvo žinomas jau senovės Graikijoje. Tačiau dar ir pastaruoju metu šis augalas plačiai tyrinėjamas. Jo veikliosios medžiagos ramina centrinę nervų sistemą, atpalaiduoja lygiųjų raumenų spazmus, reguliuoja širdies darbą, gerina vainikinę, kraujotaką, virškinamojo trakto gleivinių sekrecinę funkciją, skatina tulžies išsiskyrimą. Vartojamas su migdomaisiais vaistais, valerijonas prailgina jų veikimą.
Vaistinio valerijono šaknų užpilu, nuoviru, spiritine ištrauka (tinktūra), tabletėmis, kaip raminančiuoju vaistu (dažnai greta kitų raminančiųjų) gydoma nemiga, padidėjęs nervinis jautrumas, širdies ir kraujagyslių sistemos neurozės, virškinamojo trakto spazmai, neurodermatitai. Šaknų nuoviras gaminamas taip: 2 arbatiniai šaukšteliai žaliavos susmulkinami ir užpilami 200 ml (stikline) verdančio vandens. 5 min. kaitinama vandens vonioje ant mažos ugnies sandariai uždarytame inde, po to 20 min. laukiama, kad nusistotų, nukošiama. Geriama po 1 -2 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną. Spiritinė valerijono ištrauka (Tinctura Valerianae) parduodama vaistinėse. Ją galima pasigaminti ir namų sąlygomis: susmulkintas sausas valerijono šaknis reikia užpilti 70 % spiritu santykiu 1:5. Indą sandariai uždaryti, savaitę laikyti šiltoje vietoje, retkarčiais supurtant. Geriama po 15-20 lašų 3-4 kartus per dieną prieš valgį. Vaikams dozuojama priklausomai nuo jų amžiaus – kiek metų, tiek reikia gerti lašų. Valerijono tinktūra dar vartojama sutrikus skrandžio, žarnyno gleivinių sekrecijai, nuo meteorizmo, užkietėjus viduriams. Ja skatinamas tulžies išsiskyrimas sergant kepenų bei tulžies pūslės ligomis.
Padidėjus nerviniam jautrumui, patariama virti raminančią arbatą, į kurios sudėtį įeina: 1 dalis vaistinio valerijono šaknų, 1 dalis paprastojo apynio spurgų, 2 dalys pipirmėtės ir trilapio pupalaiškio lapų. Mišinį reikia susmulkinti. 1 valgomąjį šaukštą paruoštos žaliavos užpilti 400 ml verdančio vandens. Indą uždengti ir laikyti 30 min., kad nusistotų. Po to nukošti ir gerti 2 kartus per dieną (iš ryto ir vakare).
Valerijono yra daugelyje nervus raminančių kompleksinių preparatų: valokormide, valosedane, korvalole. Šiuos vaistus dažniausiai skiria gydytojas: jis taip pat pataria, kokiomis dozėmis juos vartoti.
Valerijono preparatai gerai padeda, jei vartojami sistemingai ir ilgais kursais, dozuojami priklausomai nuo ligos eigos ir ligonio savijautos.
Augalo nepatartina vartoti, jei susilpnėjusi skydliaukės veikla (miksedema), padidėjęs smegenų žievės slopinimas, sumažėjęs kraujo spaudimas, yra raumenų atonija.

Taip pat skaitykite,

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens)

Rudgrūdėlė visžalia (Iberis sempervirens) kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos visžalis augalas, kilęs iš Pietų Europos. Užauga 20—30 ...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *